Parlamentarai neapsisprendžia, kur dėti poilsio dienas, atsiradusias šventėms sutampant su savaitgaliais - prijungti prie kasmetinių atostogų, ar leisti žmonėms ilgiau pasidžiaugti Kalėdomis.
Iš pradžių buvo siūloma su savaitgaliais sutampančias švenčių dienas perkelti į artimiausią po laisvadienio einančią darbo dieną, tačiau šios nuostatos netaikyti krikščionių Velykų pirmajai dienai, Motinos dienai bei planuojamai įteisinti Tėvo dienai. Šios šventės visuomet būna sekmadienį.
Tuo metu konservatorius Jurgis Razma bei liberalcentristas Algis Čaplikas pateikė du tarpusavyje prieštaraujančius pasiūlymus ir Seimo nariai jiems abiem pritarė.
J.Razma nori, jog visi atsiradę laisvadieniai būtų pridedami prie kasmetinių atostogų - taip esą būtų naudingiau patiems žmonėms, kurie laisvas dienas panaudotų, kada norėtų.
"Išvis neliktų tų visuotinai švenčiamų papildomų nenormalių darbo dienų, nes mano pataisa leidžia tas sutampančias dienas kiekvienam žmogui pridėti prie jo kasmetinių atostogų. Tai kiekvienas individualiai prisidėtų, kaip kas pageidauja: kas nori per Kalėdas, kas nori - vasarą", -antradienį posėdyje aiškino konservatorius.
Kitas pasiūlymas, kurį posėdžių sekretoriate užregistravo A.Čaplikas, laisvadienius perkelia į gruodžio 24-ąją arba į laikotarpį tarp Kalėdų ir Naujųjų metų.
Parlamentaras taip pat nepritaria siekiui nekompensuoti gyventojams švenčių, kurios kalendoriuje "nemigruoja" ir visada yra švenčiamos sekmadieniais - krikščionių Velykų pirmąją dieną, Motinos bei Tėvo dienas.
Kadangi Seimo nariai niekaip nesutarė, kuris pasiūlymas yra geresnis, tai nuspręsta klausimą svarstyti popiet - tuomet tikimasi rasti kompromisą.
Šiuo metu Lietuvoje oficialiai yra įteisinta 13 švenčių dienų, kurios yra nedarbo dienos.
Tėvo diena būtų 14-toji tokia diena, tačiau jei parlamentarai pritartų pataisai, kad krikščionių Velykų pirmoji diena, taip pat Tėvo ir Motinos dienos nebūtų kompensuojamos, tai nedarbo-švenčių dienų sąrašas sutrumpėtų iki vienuolikos.
