Už tokias Elektroninių ryšių įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo tik 56 Seimo nariai, o bandant priimti pakartotinai – 64 parlamentarai. Norint įstatymą priimti reikėjo, kad balsavime dalyvautų bent 71 Seimo narys. Pataisų priėmimą blokavo opozicija.
Privaloma SIM kortelių registracija norima padėti greičiau išaiškinti melagingus pranešimus apie sprogmenis, žmonių apgavystes ir pinigų išviliojimą.
Pataisos numato, kad išankstinio apmokėjimo ryšio paslaugos gali būti teikiamos tik asmenims, kurie operatoriams nurodė savo vardą, pavardę, asmens kodą ir adresą, taip pat asmens tapatybę patvirtinančio dokumento tipą, seriją ir numerį, o įmonės turės nurodyti savo pavadinimą ir kodą.
Šiuo metu trys didžiausi mobiliojo ryšio operatoriai siūlo išankstinio mokėjimo SIM korteles „Ežys“, „Labas“ ir „Pildyk“.
Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, 2023-iųjų antrąjį ketvirtį išankstinio apmokėjimo SIM kortelių naudotojų buvo daugiau nei 1,2 mln., jos sudarė beveik 26 proc. visų aktyvių SIM kortelių rinkoje.
Idėja registruoti išankstinio apmokėjimo SIM korteles pasiūlyta dar 2017 metais, tačiau Vyriausybės pritarimo sulaukė tik šiemet. Nuspręsta, kad sukčių bei kitų nusikaltėlių keliama žala yra didesnė nei mobiliojo ryšio operatorių būsimos išlaidos bei galimas nepatogumas vartotojams.
