Opozicijos atstovai nesiregistravo balsuojant dėl viso įstatymo priėmimo ir jis nesurinko kvorumo, t. y. balsavime dalyvavo mažiau kaip pusė visų Seimo narių. Už projektą balsavo 64 valdančiųjų atstovai, du parlamentarai susilaikė.
Įstatymo pataisos įpareigotų mobiliojo ryšio operatorius per karantiną valdžios institucijoms teikti duomenis apie asmenų buvimo vietą.
Pagal pataisas, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar karantino metu viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turėtų neatlygintinai teikti duomenis valdžios institucijoms duomenis apie asmenų, kurių judėjimas yra apribotas, buvimo vietą ar jų judėjimą.
Tokie duomenys turėtų būti teikiami „nedelsiant, kai tik raštu arba elektroninėmis priemonėmis gaunama motyvuota užklausa“.
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius pabrėžė, kad įstatyme kalbama ne apie sekimą, o apie vietos nustatymą. Ir tik tų, kurie, pasak ministro, privalo saviizoliuotis.
Aušrinės Armonaitės nuomone, tai labai prastas įstatymo projektas. Seimo narės teigimu, jau dabar veikia kai kurios priemonės, kurios kontroliuoja saviizoliacijoje esančius asmenis. Pasak politikės, tai prižiūrima mobilios programėlės „Karantinas“ ar pareigūnų skambučių saviizoliacijoje esantiems žmonėms pagalba.
„Negaliu pritarti šiam įstatymo projektui, nesuprantu, kodėl jo reikia ir, tiesą sakant, baisiuosi, kaip Susisiekimo ministerija atnešė tokį prastai parengtą įstatymo projektą su rimtais žmogaus teisių pažeidimais“, – kalbėjo A. Armonaitė.
„Norintys kalbės apie žmogaus teisės pažeidimus, pagalvokime apie tuos žmones, kurie turi teisę būti apsaugoti nuo asmenų, kurie jiems gali būti grėsmingi“, – atsakė J. Narkevičius.
Simonas Gentvilas teigė, kad tai priemonė iš dvidešimtojo amžiaus, o paprasčiausias būdas išsisukti nuo šio įstatymo – palikti telefoną namie.
„Negyvenkite iliuzijų pasaulyje, ženkite į dvidešimt pirmąjį amžių ir suprasti, kas iš tikro yra veiksnu“, – sakė S. Gentvilas.
Lygino su atomine bomba ir kirviu
Kovą įstatymo projektą parlamentarams pristatęs susisiekimo ministras J. Narkevičius teigė, kad šias pataisas paskatino spartus koronaviruso plitimas. Pasak jo, projektu siekiama suvaldyti kylančias grėsmes.
Įstatymo projektas sukėlė daugybę aistrų Seimo salėje. Liberalų sąjūdžio atstovas S. Gentvilas tvirtino, kad, kaip ir kainų reguliavimas, taip ir asmenų sekimas yra netikslingos priemonės ir teigė, kad projektas – „atominė bomba ant žmonių privatumo“.
J. Narkevičius tvirtino, kad duomenų rinkimas bus nukreiptas tik į asmenis, kuriems yra privalomas karantinavimo laikotarpis.
„Tai neaprėpia visų gyventojų, tik tuos asmenis, kuriems būtina saviizoliacija“, – tikino susisiekimo ministras.
J. Narkevičius sutiko, kad ekstremaliosios padėties metu yra kišamasi į privatų žmonių gyvenimą. Tačiau, pasak ministro, tai yra daroma siekiant apsaugoti kitus piliečius.
„Jeigu nesilaikytume šio požiūrio, tai mums ir nereikėtų skelbti ekstremaliosios padėties, o tiesiog gyventi pagal kasdieninę demokratinę santvarką ir tada galbūt viskas būtų gerai. Bet, matyt, gyvenimas diktuoja ypatingas sąlygas, ypatingų priemonių ėmimąsi, kad būtų užtikrinta tam tikra tvarka“, – aiškino susisiekimo ministras.
Kiek anksčiau naujienų portalo tv3.lt kalbintas advokatas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Vytautas Mizaras teigė, kad įstatymas numato ir saviizoliacijoje esančių asmenų ir joje neesančiųjų stebėjimą, o tai, V. Mizaro teigimu, jau primena masinį žmonių sekimą.
„Ši abstrakti formuluotė, kaip ji suformuota, leidžia taikyti ją visiems žmonėms. Jeigu bus daug viruso židinių, tada visi bus pradėti kontroliuoti, kur ir kaip juda. Tai yra masinis sekimas ir tai yra didelė problema konstituciniu, teisės į privatumą ir žmogaus orumo požiūriu“, – dėstė profesorius.
Įstatymas, anot V. Mizaro, nepalieka jokių saugiklių privačiam asmeniui, nebent, kaip juokavo profesorius, įsijungti telefono skrydžio režimą arba išimti telefono bateriją. Pašnekovo teigimu, tai, kad projekte numatyta teisė skųsti duomenų rinkimą, tai minimame kontekste labiau deklaratyvi nuostata, o ne efektyvi asmens teisių gynimo priemonė.
Pasak V. Mizaro, yra ir kitų priemonių, kaip mes galime užtikrinti žmonių apsaugą nuo šiuo metu susidariusio pavojaus. Profesoriaus nuomone, tam, kad būtų apsaugoti gyventojai, toks įstatymo projektas nėra būtinas.
„Šiuo atveju reiktų dėmesį labiau koncentruoti ties sveikatos priežiūros paslaugų stiprinimu ir jau nustatytų prevencinių priemonių vykdymu, kurios, beje, mano manymu, puikiai veikia. Ir neužsiimkime visokių papildomų nereikalingų dalykų, kenkiančių žmonėms, kūrimu. Nereikia krypti į kraštutinumus, kurie aiškiai peržengia teisių ribojimo proporcingumo reikalavimą ir dėl to išeina už teisėtumo ribų“, – sakė V. Mizaras.
Seimo opozicijos atstovai registravo kiek kitokias šio įstatymo pataisas. Jos numato, kad žmonės naudotųsi Vyriausybės pristatyta mobiliąja programėle, kurioje piliečiai savanoriškai saviizoliacijos metu deklaruotų savo buvimo vietą.
Jeigu žmogus atsisako savanoriškai teikti informaciją apie savo buvimo vietą ir pažeidžia izoliacijos arba karantino sąlygas, šią informaciją valdžiai praneštų mobiliųjų tinklų operatoriai..
Vyriausybė prieš keletą savaičių pristatė mobiliąją programėlę „Karantinas“, skirtą svarbiausiai informacijai apie koronavirusą, saviizoliacijos režimo užtikrinimui. Jos antradienį po balsavimo grąžintos tobulinti.
