„Pirmiausia turėtų būti parengta numatomo teisinio reguliavimo šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo srityje koncepcija, kurioje būtų pateikta esamos padėties šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo srityje analizė, nurodomos spręstinos problemos, numatomo teisinio reguliavimo tikslas, principai ir pagrindinės nuostatos, galimos teigiamos ir neigiamos tokio reguliavimo pasekmės, numatomą teisinį reguliavimą pagrindžiančios nuostatos, kita svarbi informacija“, – teigiama ministerijos parengtame Vyriausybės išvados projekte.
Ministerija išvados projekte taip pat vardija pastabas įstatymo turiniui. Pavyzdžiui, nurodoma, kad įstatymo preambulės nuostatos gali diskriminuoti asmenis, pasirinkusius sukurti šeimą kita nei santuoka forma, taip pat tuos, kurie vieni augina vaikus.
Preambulėje pabrėžiama, jog „vyro ir moters papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės bei palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos kūrimo pagrindas“, o šeimos pagrindu įvardijamas „laisvas vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas moralinio ir teisinio pobūdžio pareigas“. Ministerija teigia, kad šeimos samprata neapsiriboja tradicinės šeimos, kuriamos santuokos pagrindu, sąvoka, o šeimos gyvenimo samprata neapsiriboja tėvų (susituokusių arba nesusituokusių) santykiais su vaikais.
Ministerija, be kita ko, mano, kad siekiant užtikrinti sklandų įstatymo nuostatų taikymą praktikoje, reikėtų jame atskleisti sąvokos „šeima“ turinį.
Šeimos stiprinimo įstatymo projektas nusako, kokia turėtų būti valstybės šeimos politika, be kita ko, siūloma steigti naujas institucijas – nacionalinę šeimos tarybą bei Šeimos politikos komisiją. Iniciatoriai sako jį parengę reaguodami į prastėjančią demografinę situaciją.
Projektą registravo 55 parlamentarai – Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijų atstovai, keli Seimo narių mišrios grupės nariai, „tvarkiečiai“, socialdemokratai.