Šeimos gydytojams – milijonai klausimų apie vakcinaciją
Pasak šeimos gydytojos T. Kundrotės, kasdien nuo anksyvo ryto pasipila skambučiai medikams, pacientai kasdien varsto gydymo įstaigų duris ir klausia apie vakcinaciją.
„Ar aš galiu skiepytis? Ar man priklauso, o kodėl nepriklauso, jei aš sergu? O galit mane įtraukti į sąrašą? O jei aš nenoriu skiepytis tuo, bet noriu tuo, ką man daryti? Aš praleidau skiepą, pramiegojau, nenuėjau, ką daryti? O manęs neskiepijo, nes parašiau, kad alergiškas, bet iš tikro tai tik du spuogai buvo, gal visai nei ne alergija ten buvo, kaip man dabar gauti tą skiepą? Kodėl negaliu užsiregistruoti per nuorodas, kur savivaldybės pateikė?
Milijonai klausimų ir skambina kasdien. Šeimos gydytojams tai yra papildomas krūvis tikrinti tuos ligų sąrašus – ar jiems priklauso, ar nepriklauso. <...> IT sistemos tikrai ne visos pritaikytos pacientui užsiregistruoti. Tikrai ne kiekvienas pacientas sugeba tai padaryti per tam tikras naujas programėles, nes reikia prisijungti per el. bankininkystę, mobiliais parašais ir pan.“, – teigė T. Kundrotė.
Pasak medikės, ši savaitė buvo itin intensyvi ir gyventojai išvien skambino dėl vakcinacijos.
„Šiandien gyventojai jau skambina ir sako: „Įtraukit mane į sąrašą, nes aš esu iš didelės įmonės“. Jau išmuša iš vėžių.
Jau net nebespėju suprasti, kad vakar ar kada vėl atnaujinta, vėl atsiranda nauji prioritetai, o pacientai masiškai griūna pas šeimos gydytojus“, – teigė T. Kundrotė ir pažymėjo, kad kitiems pacientams jau darosi nebeįmanoma prisikambinti.
„Mums visas darbas ilgėja, nes negalime kitiems pacientams padėti, nes žiūrime kodus – ar pacientui priklauso skiepas, ar nepriklauso, kodėl pats negali užsiregistruoti“, – pažymi medikė.
Ragina paleisti masinę vakcinaciją: „Jau viskas turi važiuoti tanku“
Pasak T. Kundrotės, Lietuvoje jau reikėtų paleisti masinę vakcinaciją, nes prioritetų yra per daug.
„Jau sistema ir prioritetinės tvarkos yra per daug sudėtingos. Laikas paleisti masinę vakcinaciją. Jau tiesiog laikas. Prioritetų jau per daug. Užtenka, nes klimpsta ir politikai, ir medikai. Tiesiog užtenka. Jau viskas turi važiuoti tanku, o ne atrinkinėti po gabaliuką – įmonė ar ne įmonė, liga ar ne liga.
Mums svarbu, kad Lietuvoje būtų suskiepyta kuo daugiau gyventojų, kad kuo greičiau galėtume atnaujinti ekonomiką ir visas veiklas bei darbus.
Skaudžiausias grupes mes jau suskiepijome tiek, kiek jie norėjo. Jau virš 60 metų dauguma žmonių yra suskiepyta. Kai mes kalbame apie darbingo amžiaus žmones, tai jau nesuprantu, kuo 50-metis skiriasi nuo 20-mečio su tam tikromis ligomis.
Jei žmogus serga astma, jis nesigydo ir jam vaistų nereikia – ar jam tikrai reikalingas tas prioritetas? Atsiranda tokių niuansų ir etinių dalykų. Ligų kodai nėra tikslūs, yra ligų, kur mes rašėme vaistus vien dėl to, kad žmogus pasiskundė nemiga ir mes jam įrašėme nemigos sutrikimą kaip kodą ir įkėlėme į e. sveikatą.
Tai jis kažkada pasiskundęs nemiga dabar gali gauti skiepą registruodamasis. Ar tai yra normalu? Ar tai gali būti prioritetas? Tai neturėtų būti prioritetas. Yra dar daugybę kodų, kurie situacijai yra neadekvatūs“, – teigia T. Kundrotė.
Šimonytė apie vakcinavimo prioritetus: įmonės ir rizikos grupės – dvi atskiros eilės
Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad bus kviečiami vakcinuotis daugiau nei 100 darbuotojų turinčių įmonių kolektyvai. Tačiau pasak I. Šimonytės, didžiausiu prioritetu ir toliau išlieka vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. Buvo nuspręsta leisti skiepytis įmonių, turinčių daugiau nei 100 darbuotojų kolektyvams, nors dar ne visi rizikos grupėms priklausantys asmenys yra paskiepyti.
„Čia yra du atskiri procesai ir tą reikia labai aiškiai suprasti. Dabar, per šias dvi savaites Lietuva gauna vakcinų „Pfizer“, „Modernos“ pirmajam skiepui 120 tūkst. dozių. Pirmos dozės, čia neskaitant revakcinavimo. Jeigu visos šitos vakcinos bus paskiepytos arba jeigu jomis bus paskiepyti žmonės 65+ amžiaus, mes bent vieną skiepą gavusių turėsime 70 proc. šių žmonių. Akivaizdu, kur yra prioritetai“, – žurnalistams ketvirtadienį kalbėjo I. Šimonytė.
Pasak jos, šiuo metu dėl visuomenėje vyraujančios nuomonės „AstraZeneca“ vakcina kaupiasi, tad premjerė sako nematanti tikslo vakciną kaupti, kai ja pasiskiepyti galėtų kiti norintys.
„Manau, kad nėra tikslinga tą vakciną kaupti ir laukti masinės vakcinacijos ten, kur yra dideli kolektyvai, ten, kur ji gali būti greitai panaudota. Jeigu žmonės norės skiepytis, paraleliai pagrindiniam skiepijimo procesui, kuris, žinoma, yra vyresnio amžiaus žmonės, tuos dalykus, manau, galima suderinti“, – sako premjerė.
Tačiau šiuo metu ir toliau, kaip sako premjerė, valstybės prioritetas yra kuo greičiau paskiepyti rizikos grupėms priklausančius 65+ amžiaus grupės žmones. Skiepyti didesnius kolektyvus būtų leidžiama dėl to, kad būtų kuo greičiau išnaudota kai kur besikaupianti „AstraZeneca“ vakcina.
Kol kas ministrė pirmininkė negalėjo patikslinti, kokių tiksliai įmonių kolektyvai galėtų skiepytis. Jos teigimu, tai turėtų patikslinti Sveikatos apsaugos ministerija.
Kada tiksliai būtų iš viso atsisakoma skiepijimo prioritetų ir būtų leista skiepytis visiems norintiems kol kas nežinoma, tačiau, premjerės teigimu, „nesame taip toli masinio vakcinavimo, kada registruotis galės visi.“
Planuojama, kad masinis vakcinavimas galėtų prasidėti birželio pradžioje.
