Parlamento vadovė sutinka, kad teisėjų atlyginimų klausimą reikia spręsti, tačiau, pasak jos, tam pakaktų skirtingų valdžių šakų sutarimo, kad teismų sistemai būtų teikiamas prioritetas.
„Aš pakankamai santūriai vertinčiau tokią galimybę, tą išsakiau Teisėjų tarybos atstovams, kurie lankėsi šiandien, visų pirma dėl to, kad tai yra išskirtinis instrumentas, mes esame turėję svarbų susitarimą dėl švietimo, gynybos, vyksta darbas dėl susitarimo dėl užsienio politikos“, – ketvirtadienį po susitikimo su teisėjais žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Teisėjų tarybos atstovai parlamento vadovei pristatė siūlymą pasirašyti nacionalinį valdžių susitarimą dėl teisingumo sistemos finansavimo. Tokį siūlymą priėmė rugsėjį posėdžiavęs visuotinis teisėjų susirinkimas.
„Šiuo atveju aš matyčiau didesnę prasmę ieškoti susitarimo tarp skirtingų valdžios šakų ir prioriteto skyrimo teisėjų klausimui, kuris tikrai valstybei labai svarbus“, – siūlymą komentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė teigė, kad teismų sistemą yra ištikusi krizė, nes dėl mažų atlyginimų neatsinaujina teisėjų korpusas, žmonės palieka darbą.
Pasak jos, teisėjai turėjo didelių vilčių su valstybės tarnybos pertvarka, su kuria kartu numatytas teisėjų algų kėlimas, tačiau jis vėlinamas pusmečiu.
„Iš tiesų reforma ir visi ketinimai Vyriausybės yra pakankamai konkretūs, jei jie būtų įgyvendinti, situacija pagerėtų, ir tai mus šiandien tenkintų, bet vėl turim naują nerimą, nes Teisėjų taryba teikė pastabas dėl projekto, kur buvo numatyta, kad nuo sausio 1 dienos tas pagerėjimas, tačiau paskutiniam posėdyje tas terminas buvo nukeltas iki liepos 1 dienos“, – kalbėjo S. Rudėnaitė.
„Kaip jau sakiau, mūsų bendruomenėje jaučiamas didelis nerimas, mes dabar skatinom (likti) ir sukėlėm lūkesčius, kad situacija pagerės, nors yra jaunų žmonių, kurie sako, kad negali paskolos išsimokėt. Dabar tas žingsnis priimtas kaip naujas akstinas desperacijai ir nusivylimui, ir manau, kad mes vėl turėsime žmonių, kurie savo subrendusį norą, bet sulaikytą, palikti pareigas, tiesiog realizuos. Išeis dar daugiau teisėjų, dar mažiau ateis į atrankas, ir situacija sistemoje dar komplikuosis“, – teigė Teisėjų tarybos vadovė.
Jos pateiktais duomenimis, šiuo metu dirba 715 teisėjų, kai iš viso yra 780 teisėjų pozicijų, taip pat daug teisėjų greitai pasieks amžiaus ribą, kai baigia kadenciją. Teisėjai pareigas eina iki 65 metų.
„Mes turime labai daug teisėjų, kurių baigiasi kadencija, jau jų amžius (sueina), kitais metais prognozuojame galbūt dar apie šimtą, kurie baigs tarnybą“, - tvirtino S. Rudėnaitė.
Teisėjų tarybos sekretorius Ramūnas Gadliauskas teigė, kad dėl mažų atlyginimų teismus palieka „profesionaliausi teisininkai, pačiame jėgų žydėjime“.
„Mes kalbame apie tai, kad po 10–15 metų esant tokioms sąlygoms dirbs nepakankamai kompetentingi asmenys arba išvis nebeliks kam dirbti, vykdyti teisingumą“, – sakė R. Gadliauskas.
Vyriausybė pirmadienį Seimui teikia valstybės tarnybos sistemos pertvarką, kuria iš esmės keičiama darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka. Taip pat pakete yra Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo projektas, kuriuo teisėjams numatyti nauji algų koeficientai.
Valstybės tarnybos pertvarka iš pradžių planuota nuo sausio, tačiau jos įsigaliojimą siūloma perkelti į liepą, kad būtų spėta pasirengti permainoms.
2021 metais Lietuvoje išnagrinėta 190,8 tūkst. bylų, dauguma jų – daugiau nei 146 tūkst. – buvo civilinės bylos, susijusios su šeimos santykiais, skolomis ir kitais civiliniais santykiais.
