„Tai nėra priežastis iš esmės peržiūrėti mūsų politiką Baltarusijos diasporos atžvilgiu“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Anot Seimo pirmininkės, vienas iš „Wagner“ samdinių tikslų – izoliuoti nuo Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimo bėgančius baltarusius, paskatinti kaimynines šalis apsitverti nuo Baltarusijos.
Lietuvos ir Lenkijos duomenimis, Baltarusijoje šiuo metu yra apie 4 tūkst. „Wagner“ samdinių, dalis jų – arti Lietuvos ir Lenkijos sienų. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas tvirtina, kad samdinių skaičius gali siekti ir iki 4,5 tūkstančio.
„Manau, kad tai būtų didelė Lukašenkos ir Putino pergalė, jeigu kaimyninės šalys pasiduotų tam, nes Lietuvos gyvybinis interesas yra turėti kaimynę Baltarusiją ne Lukašenkos režimo valdomą, bet europietišką, demokratišką“, – teigė Seimo pirmininkė.
Nuo praėjusių metų pabaigos įvedus specialų klausimyną Rusijos ir Baltarusijos piliečiams keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui buvo pripažinti 1164 baltarusiai ir rusai.
„Tai, kad apie tūkstantis žmonių tarnybų nuomone, kelia grėsmę, yra signalas, kuris galėtų rodyti, jog ne viskas buvo tinkamai išanalizuota pačioje pradžioje, kuomet buvo suteikti leidimai gyventi“, – sakė ji.
Kaip skelbė Migracijos departamentas, įvertinus visą – viešą ir neviešą – informaciją konstatuota, jog grėsmę nacionaliniam saugumui kelia 910 Baltarusijos piliečių, iš kurių 337-iems buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, 121 – atsisakyta pakeisti tokį dokumentą.
205 baltarusiams buvo panaikinti anksčiau jų turėti vis dar galioję leidimai laikinai gyventi. Dviem Baltarusijos piliečiams atsisakyta išduoti leidimus nuolat gyventi Lietuvoje, o keturiems – tokie dokumentai panaikinti.
Grėsmę nacionaliniam saugumui keliančiais pripažinti ir 254 Rusijos piliečiai.
