„Dėl to, kad buvo pasirinkta konkrečiai gamyklai steigti Vokietija, tai reikia vertinti ir pajėgumus, ir šalių dydį, ir praktinius sumetimus, kurie tikriausiai paaiškina tokį pasirinkimą“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė Seimo pirmininkė.
Ji pabrėžė, kad Taivano įmonės yra paskelbusios apie planus bendradarbiauti su Lietuva, todėl šalies verslas taip pat pajus apčiuopiamą naudą.
„Ne, manęs nestebina (pasirinkimas statyti gamyklą Vokietijoje, o ne Lietuvoje – BNS), juolab, kad gerų signalų iš Taivano esame sulaukę prieš kurį laiką. Buvo pakankamai svarbūs pareiškimai su „Teltonika“, kitomis keliomis mūsų verslo kompanijomis, tai, manau, ne tik pažadai, bet ir konkretūs darbai, kurie jau vyksta“, – pridūrė ji.
TSMC praėjusią savaitę paskelbė investuosianti 3,8 mlrd. JAV dolerių (3,5 mlrd. eurų) į naują puslaidininkių gamyklą Vokietijoje, o bendros investicijos į gamyklą – pirmąją TSMC gamyklą Europoje – viršys 10 mlrd. eurų ir projektą „tvirtai rems Europos Sąjunga (ES) bei Vokietijos vyriausybė“, taip pat TSMC projekto partneriai.
Lietuva prieš dvejus metus leido Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę. Kitur pasaulyje Taivano atstovybės veikia sostinės Taibėjaus vardu. Pasak Seimo pirmininkės, Lietuva tai darė ne dėl naudos, o dėl to, kad tai teisingai vertybiškai.
„Ne dėl naudos mes tą darėme, o manome, kad tai teisinga vertybiškai, politiškai. O tai, kad santykiai tarp demokratijų pasaulyje, kuriame labai aiškiai vyksta diktatūrų, tironijų agresyvi kova su demokratijomis, kad tie santykiai svarbu“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Taip, Lietuva buvo pirmoji tarp daugelio šalių, užmegzdama kitokio pobūdžio santykius, bet išeidama iš 17+1 formato, vėliau išėjo ir Latvija, ir Estija. Svarbu, kad mes tapome pavyzdžiu ir kitiems“, – pridūrė ji.
