Taip ji kalbėjo parlamentarui Remigijui Žemaitaičiui nusprendus atsisakyti Seimo nario mandato ir taip po nepalankaus Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo išvengus draudimo dešimt metų būti renkamam.
„Galima būtų svarstyti apie šios tvarkos keitimą, tačiau tam reikėtų keisti Konstituciją ir tai pareikalautų plačios diskusijos įtraukiant ne tik Seimo narius, bet ir konstitucinės teisės žinovus“, – BNS atsiųstame komentare teigia V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamento vadovė teigė, kad pati tokio Konstitucijos pakeitimo inicijuoti neketina, nes problema kyla dėl pavienių Seimo narių ir pasitaiko labai retai.
„Ši kadencija yra išskirtinė, kuomet net du Seimo nariai Konstitucinio Teismo pripažinti šiurkščiai pažeidę Konstituciją. O turint galvoje, kad informacija apie tai, kad asmuo pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją, yra vieša ir rinkėjams iš anksto žinoma, kaip ir asmens sprendimas išvengti sankcijos – draudimo kandidatuoti – būčiau linkusi pasitikėti rinkėjų išmintimi“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
KT praėjusią savaitę konstatavo, kad R. Žemaitaitis savo pasisakymais apie žydų tautą sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. KT priėmus šį sprendimą, parlamentas turėjo balsuoti dėl R. Žemaitaičio mandato panaikinimo.
Už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos būdu iš Seimo pašalintas žmogus negali būti dešimt metų renkamas į pareigas, kurių ėjimo pradžia susieta su priesaikos davimu.
Visgi R. Žemaitaitis šios sankcijos išvengs, kadangi šią savaitę atsisakė Seimo nario mandato.
Tuo metu dalis valdančiųjų sako svarstantys keisti dabar galiojančią apkaltos tvarką.
