Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Referendumas tam ir organizuojamas, kad igautume laiko musu energetiniu poreikiu sprendimams pasiekti. Juk pratese IAE II bloko darba iki 2015 turesime nuspresti ir iki to laiko igyvendinti ir elektros tinklu pastatyma ir nuspresti kaip energetini poreiki tenkinsime. Ar statysime AE, jei statysime, tai kokio galingumo? Gal patenkinsime savo poreikius is atsinaujinanciu energijos saltiniu (pvz., vejo)? Po IAE II bloko darbo pratesimo privalo prasideti rimta diskusija, itraukiant visuomene ir mokslininkus, apie Lietuvos energetine ateiti.
Referendumas ir neivykes, bet turintis pakankama zmoniu palaikyma, jau bus rimtas argumentas derybose - tauta ir vyriausybe eina is vien.
Seimo pirmininko pakalbejimai, zinoma, nieko verti - juk jis yra valdancios daugumos atstovas ir IAE II bloko pratesimas yra jo rankose. Derybas jau senai reikejo pradeti.
Pasirasymas uz referenduma reiks, kad referendumas vyks ir jame bus uzduoti du klausimai, jei bus pakankamas pasirasiusiuju skaicius.
Referendumo metu bus galima atsakyti i kiekviena klausima kaip tik sirdis geis.
O esme yra tokia, kad kiekvienas is musu pajusime isaugusiu (geriausiu atveju padvigubejusiu) kainu poveiki ir tai svarbiausias dalykas kiekvienam gyventojui. Antru klausimu norima suteikti pilieciams teise paleisti Seima. Pilieciai - valstybes seimininkai.
Sekminga kai kuriu ES valstybiu istorija (isipareigojimu ES pakeitimas referendumo budu) leidzia ir mums tiketis panasios sekmingos baigties. Svarbiausia dabar pradeti derybas ir tai referendumas ipareigos vyriausybe daryti.
Referendumas ir neivykes, bet turintis pakankama zmoniu palaikyma, jau bus rimtas argumentas derybose - tauta ir vyriausybe eina is vien.
Seimo pirmininko pakalbejimai, zinoma, nieko verti - juk jis yra valdancios daugumos atstovas ir IAE II bloko pratesimas yra jo rankose. Derybas jau senai reikejo pradeti.
Pasirasymas uz referenduma reiks, kad referendumas vyks ir jame bus uzduoti du klausimai, jei bus pakankamas pasirasiusiuju skaicius.
Referendumo metu bus galima atsakyti i kiekviena klausima kaip tik sirdis geis.
O esme yra tokia, kad kiekvienas is musu pajusime isaugusiu (geriausiu atveju padvigubejusiu) kainu poveiki ir tai svarbiausias dalykas kiekvienam gyventojui. Antru klausimu norima suteikti pilieciams teise paleisti Seima. Pilieciai - valstybes seimininkai.
Sekminga kai kuriu ES valstybiu istorija (isipareigojimu ES pakeitimas referendumo budu) leidzia ir mums tiketis panasios sekmingos baigties. Svarbiausia dabar pradeti derybas ir tai referendumas ipareigos vyriausybe daryti.
galima tikėti referendumo sėkme ir tempti gumą nieko nesprendžiant energetikoje iš esmės. Juk naujo AE statybų nėra net mintyse- nei LEO, nei vyriausybės. Kirkilas galvoja-po manęs kad ir tvanas. Ir ne vien jis. O Abišalos nuostata derėtis dėl bloko darbo pratęsimo jau dabar nelaukiant jokių referendumų ir išgyvenimo, jei jo veikla nebus pratęsta, yra racionali. Refendumui piliečiai nėra paruošti. Tokie straipsniukai apie kažkieno tikėjimą jo sėkme lygūs nuliui. Be to, čia dar suplakta du dalykai į vieną ir jau painiava. Neaišku, ar pasirašymas dėl vieno dalyko jau svaime reiškia, kad pasisakai už abu. O jei nori tik už vieną, tai kaip? Kol kas visame šiame reikale nematau racijos. Tiesiog dažniau bus kalbama apie mažą partijėlę- lsds [įdomu kiek ji turi narių], kuri ėmėsi iniciatyvos " kalnus nuversti", bet niekam neaišku ar reikia juos versti.
Piliečiai būkit budrūs,BNS su savo žemažiūriais vadais ir korespondentais eina PRIEŠ valstybės NEPRIKLAUSOMYBĘ.Jie pateikia informaciją,kad diskredituot idėją,nenurodo idėjos autorių.Puikiai suprantam,kad komunistinis SEIMAS neturi jokio autoriteto valstybėje,kaip ir vyriausybė,bei PREZIDENTAS ,todel nepasako,kad IDEJA yra Lietuvos Socialdemokratų Sąjungos ir neabejingų mokslininkų,šviesuomenės,visuomeninių organizacijų,bei dar padorumą išlaikiusių politikų.Prerzidentūra tyli,Kirkilo liokajai prieš,o kiros seimo šutvės išviso rūpinasi,kaip prisigrobt per paskutines savo egzistencijos dienas.Informacija lsds.lt tinklalapyje.Matonis su savo šutve neturėtų vadintis informacijos skleidėjais.
Visiems nesusigaudantiems situacijoje paaiškinu, jei nori kad tau ir tavo vaikams dar šiek tiek būtų lengviau gyventi ir nuo tavo balso pareiškimo seimūnai žinos jog tu juos gali išmesti iš seimo už blogą darbą tai palaikyk šį referendumą ir nebūk abejingas
Apie referenduma. Akiraciui praplesti ;)
Violeta Linkienė
LSDS pirmininko pavaduotoja
2008-03-08
ATSAKYMAI Į KAI KURIUOS KLAUSIMUS
Kaip ir kodėl kilo iniciatyva dėl referendumo ir kodėl ji kilo dabar?
Mokslininkai, specialistai jau eilę metų kalbėjo apie kilsiančias ekonomines socialines problemas, uždarius Ignalinos atominės elektrinės II bloką 2009 m. gruodžio mėnesį. Buvo surengtas ne vienas specialistų renginys, tarptautinė konferencija. 2005 m. vasarą Seime buvo įregistruotas įstatymo projektas dėl Ignalinos atominės elektrinės antro bloko darbo pratęsimo. Toks įstatymas įpareigotų Vyriausybę kreiptis į Briuselį ir derėtis su Europos Komisija šiuo klausimu. Tuo metu inicijuoti referendumą nebuvo prasmės. Tačiau 2007 m. Seimo pavasario sesijos metu po dviejų metų svarstymų šis įstatymas netikėtai buvo atmestas ir skubiai priimtas kitas – dėl naujos atominės elektrinės statybos, pradžioje pavadintas „trigalvio slibino“ vardu, vėliau pervadinto į „Leo LT“. Tuo metu premjeras žadėjo, kad nuo spalio mėnesio bus suformuota derybinė grupė ir paskirtas derybininkas derėtis su EK dėl IAE II bloko darbo pratęsimo. Po kurio laiko paaiškėjus, kad pažadai nevykdomi, Socialdemokratų sąjunga pradėjo iniciatyvą, kad pati tauta referendumo keliu įpareigotų Lietuvos valdžią tai daryti. Tokia pozicija buvo išreikšta 2007 m. gruodžio 4 d. LSDS valdybos posėdyje ir paskelbta viešai. Suprasdama, kad referendumas turi tapti pilietine visos visuomenės iniciatyva, Socialdemokratų sąjunga kreipėsi į pilietines, visuomenines, profsąjungų organizacijas, partijas, pavienius piliečius tapti šios iniciatyvos dalyviais. Į šį kreipimąsi buvo atsišaukta ir 2008 m. vasario 15 d. Vyriausiajai rinkimų komisijai įteiktas 25 asmenų iniciatyvinės grupės prašymas įregistruoti iniciatyvą. Vyriausioji rinkimų komisija savo posėdyje 2008 kovo 3 d. įregistravo jau pasipildžiusią 36 asmenų iniciatyvinę grupę. Tuo metu iš politinių partijų prie iniciatyvos prisijungė Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis.
Ką reiškia referendumui siūlomas antrasis sprendimas papildyti LR Konstitucijos 58 straipsnį?
Lietuvos Respublikos piliečiai eilę metų kalba apie tai, kad būtų įvestas Seimo nario atšaukimo mechanizmas. Tenka sutikti su vertinimu, kad Seimų kokybė nuo Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo laikų su kiekviena kadencija vis prastėja. Finansiniai, verslo bei asmeniniai interesai neabejotinai yra užvaldę pastarųjų kadencijų Lietuvos parlamentų veiklą. Apie pareigą atstovauti valstybės ir jos piliečių interesams jau nėra nė kalbos.
Susitikimų metu paklausti kokiam skaičiui Seimo narių šiandien jie, piliečiai, taikytų atšaukimo mechanizmą, dažniausiai pareiškiama, jog pusei ir daugiau. Suprantama, kad tokiu atveju racionaliau yra paleisti Seimą ir rengti pirmalaikius rinkimus. Tačiau kaip rodo karti Lietuvos patirtis, Lietuvos politikai ir parlamentarai dar nėra pasiekę europinio politinės brandos lygio, kad ryžtųsi tokiam žingsniui. Dėl to valstybė ir piliečiai dažnai tampa merkantilinių interesų bei politinių žaidimų įkaitais. LR Konstitucijos 58 straipsnis numato pirmalaikių Seimo rinkimų surengimo galimybę. Tačiau patiems Respublikos piliečiams tokia galimybė nėra suteikta. Todėl tauta referendumu galėtų išreikšti savo valią papildyti ir Konstitucijos 58 straipsnį pataisa, suteikiančia jiems galimybę patiems inicijuoti Seimo paleidimą. Teisė paleisti Seimą tautai galėtų būti suteikta vadovaujantis tuo pačiu Referendumo įstatymu, jo 4 straipsniu bei 7 straipsnio 4 punktu. Tokiu būdu piliečiai savo rankose turėtų tiesioginį parlamento kontrolės įrankį. Tuo pačiu tai neabejotinai darytų įtaką ir Seimo darbo kokybei.
Prieš metus Socialdemokratų sąjunga išreiškė aiškią poziciją dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Jei jie būtų įvykę praėjusiais metais, šiandien neturėtume skandalo dėl Leo Lt, galbūt Lietuva iš Europos Komisijos jau būtų gavusi sutikimą laikinai pratęsti IAE II bloko darbą ir t.t. Tačiau nei Prezidentas, nei pats Seimas, nei Vyriausybė, nei viena parlamentinė partija neparodė tokios iniciatyvos, o tauta tam neturėjo teisių. Nekyla abejonių, kad rinkėjams suteikus galimybę patiems inicijuoti Seimo paleidimą, didėtų piliečių atsakomybė, aktyvumas, augtų sąmoningumas, o tai skatintų brandžios pilietinės visuomenės formavimąsi.
Kai kas teigia, kad pagal Konstituciją Seimą referendumu tauta gali paleisti ir dabar. Kai kurie teisininkai nesutinka ir argumentuoja, kad tik Konstitucijos 58 straipsnis numato Seimo paleidimo galimybę, kuriame tautai ji nesuteikta. Todėl, papildžius Konstitucijos 58 straipsnį siūlymu jog pirmalaikiai Seimo rinkimai skelbiami, jei to referendumu pareikalauja Lietuvos Respublikos piliečiai, neaiškumų ir galimų įvairių interpretacijų neliktų. Jei referendumu toks Konstitucijos papildymas būtų priimtas, jis galiotų tik po 2008 m. spalio 12 d. Seimo rinkimų ir dabartiniam parlamentui nebūtų taikomas. Tačiau daugelis politinių partijų bei politikų nepritaria tokiai konstitucinei pataisai, nes bijo galimos tautos kontrolės ir jos sprendimų.
Kodėl referendumas privalomasis?
Šis referendumas yra privalomasis. Tai reiškia, jog spendimai, kurie bus priimti balsuojant referendume, bus privalomi vykdyti taip, kaip jie suformuluoti. Pagal LR Konstituciją net Prezidentas neturi veto teisės tiems tautos sprendimams, kurie priimami privalomuoju referendumu. Tokiu atveju piliečių valia vykdoma besąlygiškai. Tauta įpareigoja Lietuvos valdžią kreiptis į Briuselį ir derėtis dėl IAE II bloko pratęsimo. Tačiau tai nėra įpareigojimas Europos Komisijai. Kita vertus, žinant ES šalių mentalitetą bei patirtį, kiekvienos valstybės piliečių išreikšta valia yra svarus ir svarbus argumentas priimant sprendimus Europos šalių bendrijos institucijose.
Turime įsisąmoninti, kad Europos Sąjunga nėra Tarybų Sąjunga. Su ES galima ir kalbėtis ir derėtis.
Kodėl reikalingas būtent referendumas, o nepakanka peticijos ar atitinkamo įstatymo, priimto Seime?
1. Eurpos Sąjungos bendrija labai gerbia tautos valią bei apsisprendimą. Tokių pavyzdžių ES yra ne vienas. Pavyzdžiui, Grenlandijos atvejis, kuomet ES nustačius žuvies kvotas tauta išreiškė kitokią valią, Europos Komisija peržiūrėjo sutartį ir suteikė Grenlandijai, esančiai Danijos sudėtyje, atskirą statusą. Nežiūrint to, Grenlandijos biudžetas beveik 50 proc. visų lėšų iki šiol gauna iš Europos Sąjungos.
2. Lietuva savo narystę ES patvirtino referendumu, todėl svarbu, kad kitas sprendimas būtų lygiasvoris. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuva referendume balsavo pasisakydama už narystę Europos Sąjungoje, bet ne už sutartis dėl stojimo ir tas sąlygas, kuriomis Lietuva tapo ES nare.
3. Analogiškas įstatymas Seime buvo iniciuotas 2005 m. ir po dvejus metus užtrukusių svarstymų priimtas nebuvo. Tokiu būdu buvo tik sugaištas laikas, kuris galėjo būti panaudotas deryboms su EK. Be to įstatymas – ne visos tautos valia ir jo argumentacinis svoris už valstybės ribų menkesnis.
4. Matome akivaizdų valdžios, Vyriausybės, premjero neveiksnumą, nenorą, vilkinimą kreiptis į EK ir pradėti derybas. Net ir derybininko paieška ir jo paskyrimas yra nesuprantamas ir nepateisinamas, nes derėtis būtina aukščiausiu lygiu. Tai turi daryti aukščiausi ir kompetentingiausi šalies pareigūnai. Dar blogiau, kuomet derybininku paskiriamas asmuo pats netiki savo sėkme bei žada daugiau kalbėtis apie kitus dalykus. Todėl piliečiai ne tik įpareigotų valdžią, bet ir pasakytų ką jį privalo daryti.
Violeta Linkienė
LSDS pirmininko pavaduotoja
2008-03-08
ATSAKYMAI Į KAI KURIUOS KLAUSIMUS
Kaip ir kodėl kilo iniciatyva dėl referendumo ir kodėl ji kilo dabar?
Mokslininkai, specialistai jau eilę metų kalbėjo apie kilsiančias ekonomines socialines problemas, uždarius Ignalinos atominės elektrinės II bloką 2009 m. gruodžio mėnesį. Buvo surengtas ne vienas specialistų renginys, tarptautinė konferencija. 2005 m. vasarą Seime buvo įregistruotas įstatymo projektas dėl Ignalinos atominės elektrinės antro bloko darbo pratęsimo. Toks įstatymas įpareigotų Vyriausybę kreiptis į Briuselį ir derėtis su Europos Komisija šiuo klausimu. Tuo metu inicijuoti referendumą nebuvo prasmės. Tačiau 2007 m. Seimo pavasario sesijos metu po dviejų metų svarstymų šis įstatymas netikėtai buvo atmestas ir skubiai priimtas kitas – dėl naujos atominės elektrinės statybos, pradžioje pavadintas „trigalvio slibino“ vardu, vėliau pervadinto į „Leo LT“. Tuo metu premjeras žadėjo, kad nuo spalio mėnesio bus suformuota derybinė grupė ir paskirtas derybininkas derėtis su EK dėl IAE II bloko darbo pratęsimo. Po kurio laiko paaiškėjus, kad pažadai nevykdomi, Socialdemokratų sąjunga pradėjo iniciatyvą, kad pati tauta referendumo keliu įpareigotų Lietuvos valdžią tai daryti. Tokia pozicija buvo išreikšta 2007 m. gruodžio 4 d. LSDS valdybos posėdyje ir paskelbta viešai. Suprasdama, kad referendumas turi tapti pilietine visos visuomenės iniciatyva, Socialdemokratų sąjunga kreipėsi į pilietines, visuomenines, profsąjungų organizacijas, partijas, pavienius piliečius tapti šios iniciatyvos dalyviais. Į šį kreipimąsi buvo atsišaukta ir 2008 m. vasario 15 d. Vyriausiajai rinkimų komisijai įteiktas 25 asmenų iniciatyvinės grupės prašymas įregistruoti iniciatyvą. Vyriausioji rinkimų komisija savo posėdyje 2008 kovo 3 d. įregistravo jau pasipildžiusią 36 asmenų iniciatyvinę grupę. Tuo metu iš politinių partijų prie iniciatyvos prisijungė Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis.
Ką reiškia referendumui siūlomas antrasis sprendimas papildyti LR Konstitucijos 58 straipsnį?
Lietuvos Respublikos piliečiai eilę metų kalba apie tai, kad būtų įvestas Seimo nario atšaukimo mechanizmas. Tenka sutikti su vertinimu, kad Seimų kokybė nuo Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo laikų su kiekviena kadencija vis prastėja. Finansiniai, verslo bei asmeniniai interesai neabejotinai yra užvaldę pastarųjų kadencijų Lietuvos parlamentų veiklą. Apie pareigą atstovauti valstybės ir jos piliečių interesams jau nėra nė kalbos.
Susitikimų metu paklausti kokiam skaičiui Seimo narių šiandien jie, piliečiai, taikytų atšaukimo mechanizmą, dažniausiai pareiškiama, jog pusei ir daugiau. Suprantama, kad tokiu atveju racionaliau yra paleisti Seimą ir rengti pirmalaikius rinkimus. Tačiau kaip rodo karti Lietuvos patirtis, Lietuvos politikai ir parlamentarai dar nėra pasiekę europinio politinės brandos lygio, kad ryžtųsi tokiam žingsniui. Dėl to valstybė ir piliečiai dažnai tampa merkantilinių interesų bei politinių žaidimų įkaitais. LR Konstitucijos 58 straipsnis numato pirmalaikių Seimo rinkimų surengimo galimybę. Tačiau patiems Respublikos piliečiams tokia galimybė nėra suteikta. Todėl tauta referendumu galėtų išreikšti savo valią papildyti ir Konstitucijos 58 straipsnį pataisa, suteikiančia jiems galimybę patiems inicijuoti Seimo paleidimą. Teisė paleisti Seimą tautai galėtų būti suteikta vadovaujantis tuo pačiu Referendumo įstatymu, jo 4 straipsniu bei 7 straipsnio 4 punktu. Tokiu būdu piliečiai savo rankose turėtų tiesioginį parlamento kontrolės įrankį. Tuo pačiu tai neabejotinai darytų įtaką ir Seimo darbo kokybei.
Prieš metus Socialdemokratų sąjunga išreiškė aiškią poziciją dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Jei jie būtų įvykę praėjusiais metais, šiandien neturėtume skandalo dėl Leo Lt, galbūt Lietuva iš Europos Komisijos jau būtų gavusi sutikimą laikinai pratęsti IAE II bloko darbą ir t.t. Tačiau nei Prezidentas, nei pats Seimas, nei Vyriausybė, nei viena parlamentinė partija neparodė tokios iniciatyvos, o tauta tam neturėjo teisių. Nekyla abejonių, kad rinkėjams suteikus galimybę patiems inicijuoti Seimo paleidimą, didėtų piliečių atsakomybė, aktyvumas, augtų sąmoningumas, o tai skatintų brandžios pilietinės visuomenės formavimąsi.
Kai kas teigia, kad pagal Konstituciją Seimą referendumu tauta gali paleisti ir dabar. Kai kurie teisininkai nesutinka ir argumentuoja, kad tik Konstitucijos 58 straipsnis numato Seimo paleidimo galimybę, kuriame tautai ji nesuteikta. Todėl, papildžius Konstitucijos 58 straipsnį siūlymu jog pirmalaikiai Seimo rinkimai skelbiami, jei to referendumu pareikalauja Lietuvos Respublikos piliečiai, neaiškumų ir galimų įvairių interpretacijų neliktų. Jei referendumu toks Konstitucijos papildymas būtų priimtas, jis galiotų tik po 2008 m. spalio 12 d. Seimo rinkimų ir dabartiniam parlamentui nebūtų taikomas. Tačiau daugelis politinių partijų bei politikų nepritaria tokiai konstitucinei pataisai, nes bijo galimos tautos kontrolės ir jos sprendimų.
Kodėl referendumas privalomasis?
Šis referendumas yra privalomasis. Tai reiškia, jog spendimai, kurie bus priimti balsuojant referendume, bus privalomi vykdyti taip, kaip jie suformuluoti. Pagal LR Konstituciją net Prezidentas neturi veto teisės tiems tautos sprendimams, kurie priimami privalomuoju referendumu. Tokiu atveju piliečių valia vykdoma besąlygiškai. Tauta įpareigoja Lietuvos valdžią kreiptis į Briuselį ir derėtis dėl IAE II bloko pratęsimo. Tačiau tai nėra įpareigojimas Europos Komisijai. Kita vertus, žinant ES šalių mentalitetą bei patirtį, kiekvienos valstybės piliečių išreikšta valia yra svarus ir svarbus argumentas priimant sprendimus Europos šalių bendrijos institucijose.
Turime įsisąmoninti, kad Europos Sąjunga nėra Tarybų Sąjunga. Su ES galima ir kalbėtis ir derėtis.
Kodėl reikalingas būtent referendumas, o nepakanka peticijos ar atitinkamo įstatymo, priimto Seime?
1. Eurpos Sąjungos bendrija labai gerbia tautos valią bei apsisprendimą. Tokių pavyzdžių ES yra ne vienas. Pavyzdžiui, Grenlandijos atvejis, kuomet ES nustačius žuvies kvotas tauta išreiškė kitokią valią, Europos Komisija peržiūrėjo sutartį ir suteikė Grenlandijai, esančiai Danijos sudėtyje, atskirą statusą. Nežiūrint to, Grenlandijos biudžetas beveik 50 proc. visų lėšų iki šiol gauna iš Europos Sąjungos.
2. Lietuva savo narystę ES patvirtino referendumu, todėl svarbu, kad kitas sprendimas būtų lygiasvoris. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuva referendume balsavo pasisakydama už narystę Europos Sąjungoje, bet ne už sutartis dėl stojimo ir tas sąlygas, kuriomis Lietuva tapo ES nare.
3. Analogiškas įstatymas Seime buvo iniciuotas 2005 m. ir po dvejus metus užtrukusių svarstymų priimtas nebuvo. Tokiu būdu buvo tik sugaištas laikas, kuris galėjo būti panaudotas deryboms su EK. Be to įstatymas – ne visos tautos valia ir jo argumentacinis svoris už valstybės ribų menkesnis.
4. Matome akivaizdų valdžios, Vyriausybės, premjero neveiksnumą, nenorą, vilkinimą kreiptis į EK ir pradėti derybas. Net ir derybininko paieška ir jo paskyrimas yra nesuprantamas ir nepateisinamas, nes derėtis būtina aukščiausiu lygiu. Tai turi daryti aukščiausi ir kompetentingiausi šalies pareigūnai. Dar blogiau, kuomet derybininku paskiriamas asmuo pats netiki savo sėkme bei žada daugiau kalbėtis apie kitus dalykus. Todėl piliečiai ne tik įpareigotų valdžią, bet ir pasakytų ką jį privalo daryti.
Kiek galima apie ta pati? Mokslininku nuomone IAE II blokas be jokiu problemu gali dirbti iki 2017. Dabar reikia tautos nuomones, kad parodytume EK ir visoms ES valstybems, kad mes to pratesimo norime. EK rupi pilieciu nuomone. Jei referendumas bus sekmingas, tai bus ipareigojimas vyriausybei deretis ir musu visu teigiama nuomone, kuri bus svarus argumentas. Jei referendumas nepavyks arba jame bus pasisakyta pries IAE II bloko darbo pratesima, tai bus aisku, kad tauta sutinka su visomis is to sekanciomis pasekmemis.
Cia panasu, kaip rengti referenduma klausimu "Ar lietuviai nuskris i Menuli?" Kadangi tokios galimybes pagal tikimybiu teorija atmesti negalima, referendumo sekme yra garantuota.
kokia nesamone -referendumas, Ydomu butu suzinoti, kas gali tai nuspresti-mases ar tikrieji tos srities specialistai. Gerai pasiklausysiu reklamos nueisiu ir pasirsysiu is esmes nezinodama esmes.
Uzdare IAE II bloka, pajusime savo kailiu isaugusias kainas (geriausiu atveju jos padvigubes), kurios gales augti nevarzomos, nes tapsime priklausomi nuo vienos Rusijos duju. Jei pripazistama, kad IAE yra pakankamai saugi, tai kam ja uzdaryti anksciau laiko? Uzdarymas tik butu atidetas, kol mes nuspresime kaip spresti musu energetines problemas, t.y. kokias jegaines statyti (Leo reikia manyti spesime sustabdyt) bei nusitiesti elektros tinklus i Vakarus.
nu ir kas kad sau i uodega isikasim - svarbu kazkam cholerai kad blogai bus
REKLAMA
REKLAMA
Seimo pirmininkas tiki referendumo sėkme