„Džiaugiamės, kad galėjome prisidėti prie šios istorinės sutarties tvirtinimo“, – penktadienį vykusiame posėdyje teigė komiteto pirmininkas Arvydas Pocius.
Ketvirtadienį po Vilniuje viešinčio Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso kalbos, Seimui pristatytas prezidento teikiamas siūlymas ratifikuoti Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo sutartį. Jos ratifikavimą po pateikimo palaikė 96 Seimo nariai, susilaikiusių ir balsavusių prieš nebuvo.
Dokumentas reglamentuoja Vokietijos karinių pajėgų, civilių tarnautojų, jų šeimos narių teisinį statusą Lietuvoje, taip pat ir civilinių paslaugų, tokių kaip sveikatos apsauga, susisiekimas ir karių vaikų švietimas, teikimą.
Dvišalė sutartis aprėpia ne tik brigados atvykimo ir išvykimo tvarkas, numato galimybę vokiečių kariams patekti į Lietuvos karinės infrastruktūros objektus, tačiau ir apibrėžia mokestinį režimą, kuris bus taikomas Vokietijos karinėms pajėgoms ir personalui. Pavyzdžiui, vokiečių karinės valgyklos ir parduotuvės bus steigiamos, taikant mokestines išimtis. Tiesa, pastarosiomis galės naudotis ir kitų NATO valstybių, išskyrus Lietuvą, karinių pajėgų nariai, dalyvaujantys bendrose operacijose ar pratybose.
Savo ruožtu B. Pistorius patikino, kad Vokietijos parlamentas – Bundestagas – dėl šios sutarties ratifikavimo turėtų apsispręsti kitais metais.
ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro B. Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Šį pavasarį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.
