Vadinamoji „Lopatos rezoliucija“ (vienas jos iniciatorių – Ateities komiteto pirmininkas bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys liberalas Raimundas Lopata – BNS) „Dėl teroristinės Rusijos įtakos apribojimo“ bus svarstoma uždarame komiteto posėdyje.
Dokumentu siekiama nurodyti valstybei ir verslams būdus, kaip atsiriboti nuo Rusijos praktiškai įtvirtinant jos kaip teroristinės valstybės statusą
Komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis BNS sakė, kad galutinis rezoliucijos, kuri nėra teisiškai įpareigojantis dokumentas, tekstas paaiškės po debatų komitete.
„Išklausysime pastabas dėl rezoliucijos. Per tą laiką, kol ji buvo paruošta, Europos Parlamentas (EP) priėmė irgi labai svarbią rezoliuciją, kuria atkreipė dėmesį į tą patį, į ką bando atkreipti mūsų iniciatoriai, kad pačioje Europos Sąjungoje nėra teisinės bazės, kuri apibrėžtų, kas yra teroristinė valstybė ir kokių veiksmų, priėmus tą sprendimą (dėl teroristės statuso – BNS), turėtų būti imamasi. Kol kas sąrašo tokių valstybių, skirtingai nei JAV, mūsų teisinėje erdvėje nėra“, – BNS sakė Ž. Pavilionis.
Jis teigė, kad posėdyje bus aptariami veiksmai, kurių Lietuva galėtų imtis, bet juos reikėtų derinti su Briuseliu.
„Jeigu norime, kad poveikis būtų rimtas, turime imtis pokyčių visos ES lygiu“, – kalbėjo komiteto vadovas.
Pasak jo, Lietuva nacionalinės teisės lygiu gali padaryti labai mažai.
„Jeigu norime, kad tie dalykai būtų efektyvūs, sankcijos ar požiūris nebūtų apeinamas, turime rimtai į tai žiūrėti visos ES mastu. Jeigu mes ką ir padarysime, jeigu įmonė įsisteigs ar veiks Latvijoje ar Lenkijoje, rezultatas bus tas pats“, – BNS tvirtino Ž. Pavilionis.
Projekte, be kita ko, numatoma, kad Vyriausybė priimtų ir pateiktų Seimui teisės aktus, jog visi Lietuvos gyventojai ir įmonės, veikiančios Rusijoje ar atstovaujančios rusams Lietuvoje, per tris mėnesius užsiregistruotų Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos viešame registre nurodant veiklos pobūdį, planus bei pagrindą ją tęsti.
Be to, teisės aktai turėtų numatyti, kad teroristinės valstybės įmonės negalėtų veikti Lietuvoje, įsigyti ir turėti nekilnojamojo turto be Vyriausybės leidimo. Valstybės saugumo departamentui siūloma stiprinti strateginių prekių eksporto kontrolę.
Tarp devynių rezoliucijos pasiūlymų yra siekis, kad kuo daugiau pasaulio valstybių pripažintų Rusiją teroristine valstybe.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 metais verslo ryšius su Rusija nutraukė tik kiek daugiau nei pusė į šią šalį eksportuojančių Lietuvos įmonių, o su ja prekiaujančių bendrovių yra daugiau kaip 200. Į Baltarusiją eksportuojančių lietuviškų įmonių skaičius nuo karo Ukrainoje pradžios išaugo iki daugiau kaip 700.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, 2022 metų sausį-spalį lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją siekė 171 mln. eurų, o Lietuvos importas iš Rusijos – 2,8 mlrd. eurų – atitinkamai 42,8 proc. ir 17,5 proc. mažiau nei tuo pat laiku 2021-aisais.
