Trečiadienį Audito komitetas išklausė trumpą valstybės kontrolierės informaciją apie tyrimą, kuris inicijuotas pagal žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją dėl įtartinų pirkimų Krašto apsaugos ministerijos sistemoje.
Komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė posėdyje sakė, jog komitetas imasi tyrimų reaguodamas į publikacijas spaudoje dėl minų medžioklei skirtų laivų pirkimo ir kitų Krašto apsaugos ministerijos sudarytų sandorių.
„Spaudoje rašyta, kad specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai atsakė, kad neturi kokio nors kreipimosi bei tyrimo nevykdo. Mums reikia padiskutuoti, ar kreiptis į šią instituciją“, – sakė ji.
Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė komiteto narius patikino, jog tarnyba atlieka auditą ir galbūt neapsiribos vien sandorio formalaus įforminimo tikrinimu. „Kiek leis mūsų ištekliai, kiek leis mūsų kompetencija, mėginsime išsiaiškinti ne tik viešojo pirkimo finansinį teisėtumą, bet ir ekonominį pagrįstumą“, – sakė valstybės kontrolierė.
Atsakydama į komiteto narių klausimus R. Budbergytė teigė, jog dėl kreipimosi į teisėsaugą bus apsispręsta priklausomai nuo patikrinimo rezultatų.
L. Graužinienė kėlė ir klausimą, ar sutartyje numatytos garantijos Lietuvai, jei 2011 m. Lietuvą turintys pasiekti laivai nuskęs jos nepasiekę.
Pagal pasirašytas sutartis Lietuvos karinės jūrų pajėgos (KJP) iki šiol naudojamus 50 metų senumo minų paieškos ir išminavimo laivus pakeis šiek tiek naujesniais iš Jungtinės Karalystės. Už du naudotus išminavimo laivus Krašto apsaugos ministerija (KAM) paklos 190 mln. litų.
Praėjusių metų pabaigoje dėl šio pirkinio įsiplieskė ginčai tarp naujosios KA ministrės Rasos Juknevičienės ir jos pirmtako, socdemo Juozo Oleko. Dešinioji ministrė kaltino kolegą pasirašius sutartį prieš pat valdžios perdavimą, puikiai žinant, kad pinigų tam biudžete nėra.
J. Olekas tada atkirto, jog pinigų tuo metu esą ir nereikėję, ir sakė, kad jų galima rasti kažkiek pavėlavus atsiskaityti už kai kurias paslaugas.
Kita nemaloni buvusiam ministrui tema - sutartis, susijusi su strateginiais „C-17 Globemaster III“ lėktuvais. Juos Krašto apsaugos ministerija su kitais NATO partneriais nutarė pirkti dar užpernai. Tiesa, lėktuvai liks partnerių rankose, o lietuviai, kartu su visais mokėdami milijonus litų, galės kartais pirkinius trumpai išsinuomoti.
Pati nuomos kaina, kaip skelbiama žiniasklaidoje, galėtų būti panašesnė į pirkimo, o ne į nuomos kainą. Už 45 valandas skraidymo per metus Lietuva sąjungininkams įsipareigojo atseikėti po 1 mln. eurų - apie 3 mln. 450 tūkst. litų. Ir taip trisdešimt metų, per kuriuos susidarys apie 100 mln. litų.