Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas trečiadienį pritarė įstatymų pakeitimų projektams, kuriais siūloma drausti ir sovietinę, ir nacistinę simboliką.
Taip pat numatoma atsakomybė už nacistinių bei sovietinių nusikaltimų neigimą bei menkinimą. Pataisomi ir papildomi turėtų būti Baudžiamasis ir Administracinės teisės pažeidimų kodeksai, Politinių partijų ir Susirinkimų įstatymai. Už įvairaus masto pažeidimus numatomos piniginės baudos ir net laisvės atėmimo bausmės.
Partijos savo simbolikoje negalės naudoti nacistinės Vokietijos, Sovietų Sąjungos ir Lietuvos TSR vėliavų, himnų, svastikos ir sovietinės penkiakampės žvaigždės ar nacių bei sovietinių lyderių atvaizdų. Viešai nebus leidžiama jų demonstruoti. Padaryta išimtis simbolikos platinimui, jei tai bus antikvarinė vertybė, tačiau numatoma atsakomybė už tokių gaminių, kaip marškinėliai su minėtais simboliais, gamybą ir platinimą. Draudimas negalios dabar egzistuojančių valstybių atributikai, kurioje minėti simboliai vaizduojami.
Projektų paketui, kurį teikė Seimo narė konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, pritarė visi dalyvavę komiteto nariai. „Tai, kad dabar pritarta iniciatyvai, į kurią kadencijos pradžioje žiūrėta skeptiškai, džiugina. Liūdna sakyti, bet manau, kad tokiam sprendimui pasitarnavo ir pastarojo meto ekstremistiniai išpuoliai Lietuvoje. Tiesa, kokia bus viso Seimo valia, dar negaliu pasakyti“, - sakė projekto autorė.
Parlamente yra ir šiai iniciatyvai aktyviai besipriešinančių politikų. Vienas jų – Petras Gražulis portalui „Balsas.lt“ sakė, jog tokie draudimai tik iššauks priešingą reakciją, nes jie esą nesprendžia problemų, skatinančių nacistines ir prosovietines nuotaikas. „Pagalvokim – iš kur, pavyzdžiui, kyla antisemitizmas? Iš mūsų valdžios keliaklupsčiavimo prieš žydų pretenzijas. Kažkoks žydas pavaikšto su šakele ir nustato, kad kažkur yra kapai, kai mūsų archeologai ten kapų nemato. Ką jau kalbėti, kai žydai nori susigrąžinti pusę Vilniaus? Tai ir atsiranda tas vadinamasis antisemitizmas, kuris lietuvių tautai nėra būdingas“.
Nostalgiją sovietmečiui, anot Petro Gražulio, išprovokuoja tvarkos nebuvimas, socialinė neteisybė ir teisinis nihilizmas. „Jeigu dabar kokia močiutė mano, kad prie sovietų jai buvo geriau, tai kaip ją bausi? Juk mes tik vadiname save demokratine šalimi, o iš tiesų tai tik turtingas gali nusipirkti viską – net ir įstatymus. Tad žmonės ir ilgisi tvarkos“, – sakė P. Gražulis.
V. Aleknaitė-Abramikienė tokius nuogąstavimus vadino demagoginiais ir pabrėžė, jog įstatymas neribos nuomonės reiškimo laisvės. „Nebus draudžiama naudoti simbolikos informavimo apie istorinius įvykius kontekste, švietimo tikslais, muziejinėje veikloje ir kai kuriais kitais atvejais. Atsakomybė už totalitarinių režimų nusikaltimų neigimą apims tik stambaus masto ir viešas akcijas. Padarėme išimtį ir karo veteranams, kuriems savo renginių ir švenčių metu niekas nedraus vilkėti savo uniformų“, – aiškino konservatorė.
Pasak jos, tai, kad P. Gražulis mėgsta pristatyti save sovietinių represijų auka, bet prieštarauja tokiems siūlymams, verčia abejoti, ar jis tokia auka yra buvęs.
.................
Nacistiniai simboliai draudžiami dalyje Europos sąjungos (ES) valstybių, tačiau iškart uždrausti svastiką visose ES šalyse nepavyko. Pavyzdžiui, Europos induistų grupės susivienijo prieš Vokietijos siūlytą planą. Buvo nurodyta, esą simbolį galima naudoti įvairiai, o induistams svastika esanti taikos ir sėkmės simbolis. Raginimams drausti ir sovietinius simbolius taip pat priešinasi nemaža dalis Europos politikų – ypač kairiųjų. Vis dėlto, ES tebevyksta pamatinio nutarimo šiais klausimais svarstymas. Specialių klausymų dėl totalitarinių nusikaltimų metu sovietinės simbolikos draudimo ir atsakomybės už nusikaltimų neigimą aktyviausiai reikalauja naujosios ES narės. Tokie apribojimai galioja Vengrijoje, kurios konstitucinis teismas jau nagrinėjo su jais susijusią ir pateikė gan išsamų išaiškinimą, konstatuodamas, jog apribojimai yra teisėti. Šios šalies patirtimi, projekto autorių teigimu, rėmėsi ir Lietuvos teisininkai, rengdami šiuos įstatymų pakeitimus.
