Pasak Seimo NSGK vadovo Artūro Paulausko, VSD prašoma papildomai skirti 2 mln. eurų, „Arui“ - 800 tūkst. eurų. Tačiau komiteto pirmininkas pabrėžė, kad tokios sumos - tik minimaliam tarnybų parengtumui užtikrinti, nes realus poreikis yra didesnis. A.Paulauskas priminė, jog VSD nurodo 5,3 mln. eurų papildomų lėšų poreikį, „Aras“ - 1,8 mln. eurų.
„Didžiausia problema - žvalgyba, resursai veiklai, jų bendravimui su partneriais, tai yra nemaži pinigai. Antras dalykas, „Aras“, kuris tiesiogiai dalyvautų laisvinant įkaitus, užkardant ir panašiai, turi turėti ginkluotę, amuniciją, kuri atitinka aukščiausius standartus“, - sakė komiteto vadovas.
VSD kitų metų biudžeto projekte numatyta 23 mln. eurų.
VSD direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Budrys sakė, jog papildomas finansavimas būtinas technologinėms priemonėms,padedančioms rinkti žvalgybinę informaciją. „Finansavimo trūksta iš esmės, ir technologine prasme mes turėtume daryti žingsnius dabar, kad galėtume rinkti tokią žvalgybos informaciją, kuri padėtų išvengti grėsmių. Jei mes tų žingsnių nepadarysime šiuo metu, gali būti, kad mes būsime iš esmės pavėlavę“, - žurnalistams sakė VSD atstovas.
Pasak jo, teroristų komunikavimo būdai darosi vis išradingesni, todėl būtina investuoti į technines priemones, kurios yra brangios. „Prevencinis, žvalgybos darbas yra brangus ir tos priemonės yra brangios. Tai yra didelių tarnybų Europoje atsakomybė, visų pirma, bet ir mažos tarnybos yra svarbios, mes irgi turime savo dalį, kurią užpildome bendrame Europos paveiksle - turime bendrą Šengeno erdvę, asmenys juda laisvai, mes turime būti operatyvūs ir vienu žingsniu priekyje. Tam turime turėti technines platformas, komunikacijos būdus ir kitus dalykus, kurie galutiniame rezultate susiveda į finansavimą“, - sakė K.Budrys.
Komitetas trečiadienį su tarnybų vadovais aiškinosi, kaip Lietuvos institucijos pasirengusios veikti šalyje kilus teroro grėsmei. Kaip vieną esamos sistemos spragų A.Paulauskas įvardijo ir, jo žodžiais, pernelyg ilgą sprendimų priėmimo kelią.
„Man asmeniškai susidarė nuomonė, kad šita sistema nėra gerai sudėliota, nėra tiksli, nes dabar ji peršoka iš įvykio iškart į krizės komitetą, kuriam vadovauja premjeras, ir visi kiti sprendimai lyg ir negalimi be šio komiteto pritarimo. Mūsų nuomone, reikėtų greitesnės schemos ir tikslesnės“, - kalbėjo A.Paulauskas.
Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis savo ruožtu sakė, jog identifikavus terorizmo grėsmę resursų užkardyti įvykiams būtų, tačiau kita situacija, jei pajėgoms reikėtų reaguoti į įvykdytą teroro aktą. „Jei kiltų grėsmė, resursų (jai užkardyti), matyt,surastume, bet jei pats faktas įvyktų, su reagavimu būtų priklausomai nuo apimčių, kuo daugiau taškų būtų, tuo sudėtingiau. Specialūs daliniai yra dislokuoti, apie „Arą“ kalbant, Klaipėdoje ir Vilniuje“,- apie policijos pasirengimą teroro atveju sakė S.Skvernelis.
Taip pat jis sakė, jog turimų specialiųjų pajėgų plėsti nereikia, bet svarbu jas aprūpinti tinkama amunicija. „Nieko nereikia plėsti, iš tiesų tuos žmones, kurie šiandien atsako už pirminį reagavimą, likvidavimą, reikia tinkamai aprūpinti, bent jau reikalinga ginkluotė, technika ir individualios apsaugos priemonės. Šiandien mes turime ypatingą dėmesį skirti „Arui“, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Viešojo saugumo tarnyba iš to sovietinio palikimo privalo išbristi ir BTR'us sovietinius, kurie sunkiai važiuojantys ir visiškai neitnkami, (pakeisti)“, - kalbėjo ministras po komiteto posėdžio.
Po išpuolių Paryžiuje prezidentė Dalia Grybauskaitė ir VSD siūlo kurti Vyriausybei pavaldų koordinacinį centrą, kuris galėtų užtikrinti efektyvesnį darbą terorizmo ir kitų krizių atveju.
Praėjusią savaitę per virtinę ginkluotų išpuolių Paryžiuje žuvo mažiausiai 129 žmonės, daugiau kaip 350 asmenų sužeista.
