Du Seimo komitetai inicijuoja nutarimą, kuriuo Vyriausybė būtų įpareigota imtis neatidėliojamų priemonių išlaikyti esamas LRT programų transliacijos apimtis.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros bei Informacinės visuomenės plėtros komitetai siūlo Vyriausybei ieškoti papildomo finansavimo Lietuvos radijui ir televizijai, kad nebūtų trumpinamos programų transliacijos.
Bendrame posėdyje komitetai pritarė tai numatančiam nutarimo projektui, dėl kurio priėmimo dar bus balsuojama Seime.
LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius tikisi, kad galima rasti racionalių sprendimų, kurie leistų išvengti blogiausio.
"Seimas turi politinės valios, jog LRT transliacijos nebūtų išjungtos, tai yra analoginė televizija dienos metu ir radijo pirmoji programa naktį, nes šiuo metu galioja LRT tarybos sprendimas, kad nuo gegužės 1 d. trumpinama programų trukmė", - Lietuvos radijui sakė A. Siaurusevičius.
Tuo metu finansų ministrė Ingrida Šimonytė sako, kad lėšų papildomam finansavimui nėra, tačiau kartu ministrė pripažįsta, kad ieškos galimybių palengvinti LRT finansinę naštą.
Šiemet valstybė LRT skyrė 35 mln. litų - tiek, kiek prieš 10 metų. Taupant lėšas, nuo gegužės 1-osios LRT priversta atsisakyti Lietuvos radijo naktinės transliacijos, taip pat trumpinamos radijo programų "Klasika" ir "Opus 3" bei Lietuvos televizijos transliacijos.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) profesinė sąjunga trečiadienį prie Seimo reikalavo nežlugdyti LRT, peržiūrėti šios institucijos finansavimą biudžeto lėšomis. "Tylintis radijas. Nematoma televizija. Ar tai nacionalinis transliuotojas?" - su tokiais plakatais prie Seimo piketavo keli profsąjungų atstovai.
Profsąjungų teigimu, nacionalinio transliuotojo finansavimas nuolat mažinamas, o per pastaruosius dvejus metus - praktiškai perpus. Tačiau prerogatyva tarnauti visuomenės interesui išlieka tokia pati, kaip nustatyta LRT įstatyme.
Pasak LRT kūrybinių darbuotojų profesinio susivienijimo pirmininkės Dianos Vipartienės, šiandien kolektyve tvyro įtampa dėl nepelnytai sunkios ekonominės padėties - beveik 20 proc. darbuotojų atleista, atlyginimai sumažinti iki 30 proc. "Toks skurdus finansavimas, atitinkantis 1999 metų lygį, kai buvo transliuojama tik viena televizijos ir dvi radijo programos, gresia papildomais programų apimčių siaurinimais - darbuotojų atleidimo bei atlyginimų mažinimo procesas jau vyksta. Tai gresia dar didesniu įtampos kolektyve augimu", - sako D. Vipartienė.
Dėl tokio nacionalinio transliuotojo finansavimo ir praktinio žlugdymo, nesudarant sąlygų vykdyti nustatytas funkcijas, nuomonę yra pareiškusios ir tarptautinės organizacijos - Europos transliuotojų sąjunga EBU, žiniasklaidos profesinių sąjungų pasaulinis tinklas UNI MEI.
Profsąjungų kreipimesi į Seimą ir Vyriausybę reikalaujama nedelsiant peržiūrėti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos finansavimą.
