Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas „valstietis“ Vytautas Bakas teigia negalėjęs leisti komiteto posėdyje trečiadienį dalyvauti Užsienio reikalų komiteto nariui konservatoriui Audroniui Ažubaliui.
„NSGK posėdis buvo uždaras, kuriame svarstoma informacija, susijusi su valstybės paslaptimis, tam galioja principas „būtina žinoti“. Šiandien aš pasielgt kitaip negalėjau. Jei pasielgčiau kitaip, pažeisčiau įstatymą“, – trečiadienį žurnalistams sakė V. Bakas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui trečiadienį į uždarą posėdį migracijos klausimais neįleidus buvusio užsienio reikalų ministro A. Ažubalio, opozicija sugriovė kvorumą.
„A. Ažubalis, kadangi yra pataisų dėl migracijos, užsieniečių teisinės padėties teikėjas, turintis visus slaptumus, įgaliojimus ir visa kita, be to, pakaitinis NSGK narys, paprašė teisės sudalyvauti šito klausimo svarstyme. Dauguma nepritarė, tad opozicija išėjo iš pirmo klausimo“, – BNS sakė NSGK narys konservatorius Arvydas Anušauskas.
NSGK vadovas tvirtina, kad „procedūra vyko taip, kaip numato Seimo statutas“, ir nenorėjęs, kad „būtų sukurti precedentai, kurie sukeltų chaosą“.
„Nenorėčiau, kad NSGK būtų sukurti precedentai, kurie sukeltų čia chaosą, nes, vis dėlto, komitetas dirba su valstybės paslaptimis“, – sakė NSGK vadovas.
Anot jo, parlamente apie 40 parlamentarų turi teisę susipažinti su slapta informacija, ir kėlė klausimą, kas būtų, jei dalyvauti NSGK posėdžiuose sumanytų visi.
Išėjus opozicijai, kiti Seimo NSGK nariai liko uždarame posėdyje išklausyti vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno informacijos apie situaciją migracijos srityje, tačiau neturėjo kvorumo ir negalėjo priimti sprendimų.
A. Anušauskas komentuodamas situaciją teigė, kad valdantieji paslydo „lygioje vietoje“.
„Aš manau, kad čia lygioje vietoje vis pamirštama, kad opozicija, o ir apskritai politikai, neturi tarpusavio pavaldumo santykio. Mes esame nepriklausomi, vadovaujamės savo įsitikinimais. Jei manome, kad reikia dalyvauti tam žmogui išklausant institucijas apie padėtį, jis turi tą teisę. Mes manome, kad opozicijos nario teisė pažeista“, – kalbėjo konservatorius.
A. Ažubalis BNS valdančiųjų žingsnį įvertino kaip „bandymą riboti Seimo nario veiklą, diskutuojant dėl svarbių nacionaliniam saugumui dalykų“.
„Užsienio reikalų komitetas yra vienas iš migracijos klausimo kuratorių ir aš jau antras dešimtmetis mūsų komitete kuruoju šiuos klausimus. Užvakar mes pateikėm naujas pataisas dėl Migracijos departamento, kur labai aiškiai įrašėm klausimus, susijusius su nacionalinio saugumo reikalais, todėl dalyvauti klausyme buvo ne tik mano teisė, bet ir pareiga“, – kalbėjo A. Ažubalis.
Parlamentaras sakė, kad valdančiųjų sprendimą neleisti jam dalyvauti išklausant Vidaus reikalų ministerijos informaciją tikriausiai lėmė patirties stoka.
„Aš manau, kad tai yra patirties stoka, neįvertinant to, kad nacionalinio saugumo klausimais konsolidacija visų politinių jėgų Lietuvai yra svarbi“, – sakė A. Ažubalis.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas trečiadienį išklausė vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno bei specialiųjų tarnybų informaciją apie migracijos sistemos problemas.
E. Misiūnas savaitės pradžioje viešai pristatė siūlomą Migracijos departamento reformą. Pagal ją, migracijos klausimus spręstų nauja Migracijos tarnyba, kuri būtų formuojama jungiant policijos, pasieniečių ir dabartinio Migracijos departamento pajėgumus.
Anksčiau savo siūlomą įstatymų paketą dėl migracijos sistemos pristatė A. Ažubalis ir jo frakcijos kolega, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Laurynas Kasčiūnas.
Migracijos departamentas pastaruoju metu sulaukė daug kritikos, kad nesugeba susidoroti su augančiais imigrantų srautais.
