Socialdemokratai Seimo sprendimą vadina netikėtu.
„Socialdemokratų partijos frakcija šiandien ryte sutarė, kad palaikys Nerijaus Meilučio kandidatūrą. Kaip tie balsai pasiskirstė - jau kitas dalykas“, - BNS informavo premjero ir socialdemokratų vadovo Algirdo Butkevičiaus atstovė Evelina Butkutė-Lazdauskienė. Anot jos, bendro Seimo sprendimo Vyriausybės vadovas nekomentavo.
Tą patvirtino ir partijos atstovas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas: „Sprendimas truputį netikėtas - ir komiteto, ir frakcijos sprendimas buvo pritariantis. Reikėtų klausti tų frakcijų, kurios nepritarė.“
Socialdemokratų seniūnė Irena Šiaulienė tvirtino, kad per frakcijos susitikimą su kandidatu jokių neigiamų nuomonių nebuvo. „Frakcijoje buvo sutarta, kad balsuojam „už“, ir man reikėtų pasitikrinti, kiek mano frakcijos narių dalyvavo balsavime, galbūt kas nors neatėjo, nes tikrai buvo sutarta, kad bus balsuojama už“, - žurnalistams sakė I.Šiaulienė.
Klausiama, kaip vertina opozicijos kalbas, jog tai gali būti valdančiųjų sąskaitų suvedimas su prezidente, socialdemokratų seniūnė teigė, jog socialdemokratai jokių sąskaitų su Prezidentūra neturi: „Neturime mes jokių sąskaitų, nereikia mums nieko suvedinėti, ir juo labiau kitų sąskaita,“
Balsavo prieš prezidentę?
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis pareiškė, kad frakcija balsavo ne tiek prieš patį kandidatą, kiek prieš principą, jog jį siūlo Prezidentūra.
„Manyčiau, kad didžiausia problema - jog teikia prezidentė. Kaip žinome, prezidentė nori, kad pareigūnai ne įstatymu vadovautųsi, o kad būtų paklusnūs jai. Sklando tokios mintys tarp Seimo narių ir dėl to daugelis Seimo narių galbūt ir nepalaikė šitos kandidatūros. Manau, kad iš principo reikėtų keisti skyrimo tvarką, ar siūlyti Seimui bent kelis kandidatus, ar Teisėjų taryba siūlo prezidentui. Bet situacija susidarė tokia dėl prezidentės tvirtos rankos. Kaip kalbama, faktiškai daugelis Seimo narių mąsto, kad bus visiškai kišeninis prokuroras, nors kaip prisistatė, atrodė ryžtingas, principingas“, - žurnalistams sakė P.Gražulis.
„Man atrodo, tiesiog valdančioji dauguma turi nesuvestų sąskaitų su prezidente, ir šitas rezultatas daugiau yra išdava tam tikro konflikto tarp valdančiosios daugumos ir prezidentės“, - žurnalistams Seime sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.
Jis pripažino, kad kandidatas įtiko ir ne visiems Liberalų sąjūdžio atstovams, ir, nors frakcija sutarė balsuoti „už“, prieštaraujantiesiems kandidatūrai buvo palikta teisė balsuoti pagal savo valią. „Mes frakcijoje priėmėme sprendimą palaikyti kandidatūrą, manydami, kad prokuratūrai reikia naujo vadovo, aiškumo, stabilumo, gebėjimo suvaldyti situaciją. Buvo frakcijos narių, kurie matė tam tikrų trūkumų ir buvo apsispręsta, kas nori išreikšti kitaip savo nuomonę, balsavimas slaptas ir gali tai padaryti“, - sakė E.Masiulis.
Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys atmetė opozicijos įtarimus, kad nepritarimas N.Meilučio kandidatūrai gali būti „darbiečių“ reakcija į prezidentės sprendimą švietimo ir mokslo ministru neskirti jų kandidato Vydo Gedvilo.
„Bent jau mūsų frakcijoje mes ne kartą esame diskutavę panašiomis temomis, kad politikoje kerštas netinkamas instrumentas ir tikrai jo negali būti ir tikrai nebuvo jokio panašaus dalyko. Šiuo atveju aš gal net labiau žiūrėčiau į opozicijos pusę, kas ten kaip balsavo, mūsų frakcija tikrai buvo nusiteikusi pozityviai“, - žurnalistams sakė V.Gapšys.
Jis taip pat teigė esantis nustebintas tokio balsavimo rezultato. „Matome balsavimo rezultatus, man jie šiek tiek kelia nuostabą, nes kiek susitikinėjome, kalbėjome, atrodė, kad palankiai vertinamas kandidatas, bet Seime vyksta slaptas balsavimas ir įvertinimas toks“, - kalbėjo V.Gapšys.
Opozicija: tai kerštas prezidentei
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Jurgis Razma teigia, kad partiečiai buvo teigiamai nusiteikę N. Meilučio atžvilgiu, todėl galima spėti, jog dauguma buvo "už".
"Kandidatas mums pasirodė nuoširdus, atviras, kalbantis prokuroras, o iš diskusijų Seime man sunku spręsti, kurios frakcijos ir dėl kokių motyvų nusprendė balsuoti "prieš". Gal tai yra užsitęsusių santykių su prezidente aidas", - svarstė pašnekovas.
Pasak jo, panašiai buvo ir su teisėjų skyrimu, kuriuos siūlė Dalia Grybauskaitė - jie ilgiausiai nebuvo įtraukiami į Seimo darbotvarkę. Parlamentaras teigė, kad šiuo atveju slaptas balsavimas buvo netinkamas, nes nuslepia politikų atsakomybę, todėl jis pasisakytų už atvirą balsavimą.
Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas, kaip ir kolega svarstė, kad N. Meilutis galėjo neįtikti, nes yra siūlomas valstybės vadovės, tačiau yra ir daugiau priežasčių. "Galbūt yra per didelis nusivylimas buvusiu generaliniu prokuroro Dariumi Valiu, kad būtų galima patikėti, jog naujokas nepasiduos politinei įtakai. Turi būti žmogus, kuris jau ne kartą parodė "prokurorišką" stuburą. N. Meilučio pliusas, kad jis yra nesisteminis, tačiau jis nėra parodęs savo principingumo", - kalbėjo Seimo narys. Anot jo, Lietuvos liberalų frakcija balsavo labai įvairiai.
Jo bendrapartietis Vitalijus Gailius mano, kad kandidatas prisistatydamas Seimo nariams pasirodė netinkamai. "Seimo nariai pasielgė taip, kaip kandidatas pasirodė. Turbūt lankydamasis frakcijose kandidatas padarė klaidų atsakydamas į klausimus ar pristatydamas strategiją", - sakė jis.
Primename, kad už balsavo 46 parlamentarai, prieš - 50, 19 - susilaikė.
Primenama, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo pritaręs prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytai kandidatūrai.
Pagal Konstituciją, prezidentas generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Seimo pritarimu.
