Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas antradienį aptarė dviejų skirtingų frakcijų narių inicijuotus pasiūlymus, Lietuvoje taikyti progresinius mokesčius.
Du būdai apmokestinti turtinguosius
Socialdemokrato Andriaus Palionio įregistruotose įstatymo pataisose siūloma nustatyti progresinį gyventojų pajamų mokestį (GPM), įvedant keturis laiptelius.
20 tūkst. eurų ir mažesnės metinės pajamos būtų apmokestinamos 15 proc. mokesčio tarifu, 20-30 tūkst. eurų – 16 proc., 30-40 tūkst. eurų – 17 proc., o virš 40 tūkst. eurų – 20 proc. GPM.
Konservatorių Lauryno Kasčiūno ir Žygimanto Pavilionio įregistruotose įstatymo pataisose siūloma gyventojų pajamas apmokestinti dviejų dydžių tarifais.
Mažesnės nei 21,6 tūkst. eurų per metus arba 1,8 tūkst. eurų per mėnesį pajamos būtų apmokestinamos 12 proc. mokesčio tarifu, didesnės nei ši suma – 19 proc. GPM.
Kritikuoja ir ekonomistai, ir ministerija
Kiek anksčiau banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tokius mokesčių tarifus tiesiai šviesiai vadino nesąmoninga idėja Lietuvos kontekste. Jo teigimu, A. Syso siūloma keturių laiptų sistema tik apsunkintų ir taip sudėtingą mokesčių sistemą Lietuvoje.
„Netgi toks šalys, kurios turi progresinius pajamų mokesčius, jos dažnai neturi keturių laiptų, dažnai turi du arba tris. Keturi tikrai per daug ir niekaip nesusiję su mokesčių sistemos skaidrinimu. Dabar su NPD, „Sodra“, mokesčių sistema gana sudėtinga Lietuvoje, ji galėtų būti paprastesnė“, - tv3.lt kalbėjo Ž. Mauricas.
Tuo tarpu antradienio komiteto posėdyje pasisakiusi Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Ieva Valeškaitė teigia, kad progresinių mokesčių įvedimas reikšmingų pokyčių kovoje su nelygybe neturės. Analitikė siūlo pažiūrėti, kaip seksis Latvijai, kuri visai neseniai nusprendė apmokestinti šalies turtinguosius.
„Šiais metais Latvijai įsivedus 31 proc. tarifą asmenų metinėms pajamoms, viršijančioms 55 tūkst. eurų, yra puiki proga palaukti ir pažiūrėti, kaip latviai tvarkosi su tokio dydžio mokesčiais“, - posėdyje siūlė I. Valeškaitė.
Parlamentarų siūlymų nepalaiko ir Finansų ministerija, įžvelgianti, kad gyventojų pajamų apmokestinimo progresyvumas jau reguliuojamas per neapmokestinamąjį pajamų dydį. Taip pat ministerija baiminasi, kad progresiniai mokesčiai neigiamai atsilieptų aukštos kvalifikacijos jėgos išlaikymui ir pritraukimui, o reikšmingos naudos biudžetui neturėtų.
Nori kompleksinių permainų
Išvadas abiem įstatymų projektams rengęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Tomas Tomilinas palaiko idėją Lietuvoje įvesti progresinius mokesčius ir tikina, kad tai vienintelis vaistas įveikti nelygybę.
„Jei mes kalbame apie nelygybę Lietuvoje nuo 2012 m., tai ji pasikeitė ne dėl to, kad pasikeitė pajamos mažiausi uždirbančių, o todėl, kad smarkiai padidėjo pajamos labiausiai uždirbančių grupėje. Vaistas – progresiniai mokesčiai“, - posėdyje kalbėjo T. Tomilinas.
Tačiau Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Rimantas Dagys mano, kad vien progresinių mokesčių šiai problemai spręsti neužtektų, todėl verta imtis reikšmingų kompleksinių permainų ir sulaukti valdančiųjų žadėtos mokesčių reformos.
„Aš visą laiką pasisakiau už progresinių mokesčių sistemą, o tai yra turto mokesčiai ir panašiai. Tą mums rekomenduoja, bet mes to nedarome ir turime vienintelę valstybę, kur augant ekonomikai atskirtis pas mus didėja. Todėl, kad pagrinde visi mokesčiai nuo darbo jėgos sumokami arba vartojimo. Kol taip bus, tai mes pažeidžiame balansą. Bet šitas įstatymo projektas eina tik vieno mokesčio keliu“, - teigė R. Dagys.
Komitetas vieningai nutarė padaryti pertrauką diskusijoje.
Šiuo metu Lietuvoje taikomas fiksuotas 15 proc. GPM tarifas.
