„Negalime tokių projektų svarstyti, nes numatyta jų įsigaliojimo data nuo sausio, o pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą nauji mokestiniai įstatymai gali įsigalioti tik po pusės metų. Prašome frakcijos vardu pertraukos. Rašome į Etikos ir procedūrų komisiją dėl šitų dalykų – atitikimo Teisėkūros pagrindų įstatymui“, – teigė J. Razma.
Už tai, kad projektas dėl taršos mokesčio būtų Seimui pristatytas, balsavo 33 Seimo nariai, prieš – 38, o susilaikė 13.
Seimui ketinta pristatyti naujas „valstiečių“ pataisas – pagal jas mokestį siūloma mokėti tik pirmą kartą Lietuvoje registruojant mašiną. Keičiantis jau įregistruoto automobilio savininkui, mokestis nebūtų imamas.
Tokį Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektą teikia „valstiečių“ lyderiai – parlamentinių Biudžeto ir finansų bei Teisės ir teisėtvarkos komitetų vadovai Valius Ąžuolas ir Agnė Širinskienė.
Mokestis svyruotų nuo 18 iki 760 eurų ir priklausytų nuo anglies dioksido (CO2) išmetimų. Dyzeliniai automobiliai būtų apmokestinami nuo 115 gramų CO2 kilometrui, benzininiai ir dujiniai – nuo 130 gramo.
Už taršiausius dyzelinius automobilius, kurių CO2 emisija viršija 300 gramų kilometrui, reikėtų mokėti 760 eurų, už benzinu ir dujomis varomus automobilius – atitinkamai 360 ir 324 eurus. Už mažiausiai taršius dyzelinius automobilius tektų mokėti 40 eurų, benzininius – 20 eurų, dujinius – 18 eurų.
Seimas spalio pabaigoje nepritarė Vyriausybės ir aplinkos ministerijos teiktam taršių automobilių mokesčio įstatymui, kuriuo siūlyta mokestį mokėti kiekvieną kartą registruojant automobilį.
