Seimas ir šiandien nepriėmė naujos Lygių galimybių plėtros įstatymo redakcijos. Joje apibrėžiama, kas yra tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti amžiaus, lytinės orientacijos, socialinės padėties, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ar tikėjimo pagrindu. Nors buvo priimti visi įstatymo straipsniai, balsavimas dėl viso įstatymo buvo atidėtas jau antradienį.
Pertraukos prašęs Žmogaus teisių komitetas taip ir nesugebėjo pateikti jokių naujų pasiūlymų. Po diskusijų Seimas dar kartą pavedė komitetui pateikti pasiūlymus. Tai turėtų būti padaryta birželio 3 d.
Ginčą sukėlė tai, jog iš įstatymo Vilijos Aleknaitės-Abramikienės pasiūlymu išbraukta nuostata, draudžianti diskriminuoti dėl socialinės padėties. Konservatorė reiškė nusistebėjimą, kad Lietuva, taikydami Europos Komisijos direktyvas, prisiima daugiau įsipareigojimų, nei pati direktyva reikalauja.
Įstatymo oponentai mėgino toliau vilkinti jo priėmimą ir aiškino, jog prezidentas jį ko gero vis tiek vetuosiąs, nes jame neva yra teiginių, prieštaraujančių Konstitucijai. Taip teigė ir socialdemokratas Algimantas Salamakinas ir konservatorius Kęstutis Čilinskas.
