Šiuo metu galiojančiame NT mokesčio įstatyme numatyta, kad turto vertinimas Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas ne rečiau kaip kas 5 metai.
Pasak Seimo „aušriečių“ frakcijos nario, laikotarpį tarp visuotinio turto vertinimų sumažinus iki 3 metų, turto nustatymas būtų aiškesnis, būtų galima surinkti sąžiningus mokesčius už NT ir išvengti netikėtų įverčių pokyčių.
Paskutinįkart visuotinis turto vertinimas atliktas 2021 m. Skaičiuojama, kad nuo to laiko NT vertės Lietuvoje išaugo 70–80 proc.
Institucijos duomenimis, 50 proc. būstų vertė siekia tarp 20 ir 75 tūkst. eurų. Tokių būstų Lietuvoje yra apie 500 tūkst. Tuo metu virš 400 tūkst. eurų kainuojančių būstų Lietuvoje yra 803, o virš 800 tūkst. eurų – 74 būstus.
Apie poreikį keisti tvarką, pagal kurią Registrų centras nustato būsto vertes, pradėta kalbėti valdantiesiems imantis mokesčių pertvarkos ir ketinant keisti NT mokesčio struktūrą.
Pagal naujausius koalicijoje aptartus siūlymus, apmokestinimas būtų pradedamas nuo nulinės NT vertės, tačiau būtų taikomi mažesni tarifai nei iki šiol.
Iki 200 tūkst. eurų NT tarifas siektų 0,1 proc., nuo 200 iki 400 tūkst. eurų – 0,2 proc., o kitam brangiausiam turtui, priklausomai nuo vertės, būtų taikomi 0,5 proc., 1 proc. ar 2 proc. tarifai.
Taip pat siūloma taikyti 4 proc. mokestį apleistam nenaudojamam turtui.
Kaip yra teigusi socialdemokratų frakcijos atstovė, buvusi finansų ministrė Rasa Budbergytė, tarp galimų mokesčio variantų svarstoma nustatyti neapmokestinamo NT kartelę arba ir žemiausią metinio mokesčio sumą, kurios rinkti valstybei neapsimokėtų, todėl joks tarifas nebūtų taikomas.
Tuo metu prezidentas siūlė neapmokestinamo NT kartelę nustatyti bent ties 50 tūkst. eurų būsto vertės riba.
