„Galima sakyti, kad projektas yra šiek tiek susijęs su paskutiniu metu dirbusia (Valstybės saugumo departamento pranešėjo – ELTA) komisija, nes jai dirbant iškilo tam tikri konfliktai dėl informacijos gavimo, negavimo. Tikrai reikia detaliau reglamentuoti tuos klausimus ir reikia įvertinti ne vieną buvusį Konstitucinio Teismo nutarimą dėl laikinųjų komisijų veiklos“, – Eltai ketvirtadienį sakė J. Razma, pažymėdamas, jog įstatyme netrūksta spragų.
Trečiadienį registruotomis Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo pataisomis politikas siūlo nustatyti, jog į tokios komisijos posėdį kviečiami politikai, pareigūnai, tarnautojai ir kiti valstybinėse institucijoje dirbantys asmenys turėtų atvykti privalomai. Išimtis numatoma tokiu atveju, jeigu liudyti kviečiamas žmogus turi savo atstovą, galintį pateikti komisijai visus rūpimus atsakymus.
„Tikrai viešajame sektoriuje dirbantys asmenys neturėtų įžvelgti kažko ypatingo. Jie turi įvairių pareigų – tame tarpe, manau, turi liudyti svarbiai komisijai“, – dėstė J. Razma, klausiamas, ar toks įpareigojimas nebūtų perteklinis ar prasilenkiantis su teisiniais pagrindais.
Įstatymo pataisomis įtvirtinami ir principai, parlamentinio tyrimo komisijose apklausiant šalies vadovą. Numatoma, kad prezidentas gali liudyti žodžiu arba raštu, o jo sutikimu apklausa vyksta nuotoliniu būdu arba šalies vadovo rezidencijoje.
„Dėl prezidento liudijimo, neliudijimo – iki šiol nebuvo nieko parašyta. Tai pasiūliau tam tikrą variantą, kur būtų pakankamai pagarbus požiūris į prezidento instituciją, bet kartu būtų aišku, kaip gauti jo liudijimą“, – aiškino J. Razma.
Be to, įstatyminis projektas taip pat aiškiau apibrėžia parlamentinių komisijų tyrimų apimtis, nustato kriterijus, kuriais institucijos gali nesutikti komisijai atskleisti tam tikros informacijos. Kaip teigiama įstatymo aiškinamajame rašte, Generalinė prokuratūra, Valstybės kontrolė, Valstybės saugumo departamentas (VSD) ar kita ikiteisminį tyrimą vykdanti įstaiga galėtų neleisti laikinajai tyrimo komisijai susipažinti su tam tikra jai reikalinga, jautraus pobūdžio informacija. Tiesa, siūloma įtvirtinti, kad tokios medžiagos prašymas, kaip ir atsisakymas ją teikti, turi būti motyvuoti.
ELTA primena, kad Seimas birželio pradžioje pritarė VSD pranešėjo istoriją nagrinėjusios ir aštrias politines diskusijas įžiebusios parlamentinio tyrimo komisijos išvadoms. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo nariai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.
Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
