Valdančiųjų atstovai aiškina, esą Seimo kadencijai einant į pabaigą visi esminiai taškai ant „i“ jau sudėlioti, o stalčiuose guli šūsnis dar nesvarstytų įstatymų pataisų. Tačiau opozicija jaučia parlamentą užgulusį idėjų badmetį ir didesnį nei teisėkūra parlamentarų norą vasarą mėgautis poilsio malonumais.
„Naujų įstatymų projektų teikimo vajus dažniausiai kyla tuomet, kai valstybėje atsiranda tam tikras juridinis vakuumas. Galimas daiktas, jog pagaliau priėjome ribą, kai bendras visų įstatymų, teisės aktų normų paketas yra bemaž suformuotas, tad dabar belieka neskubant tobulinti tai, ką turime", - vieną smarkiai sumažėjusio Seimo narių iniciatyvumo galimų priežasčių įvardijo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis.
Vis dėlto, pasak politologo, realesnis šią vasarą sustojusios teisėkūros paaiškinimas susijęs su kitų metų rudenį vyksiančiais Seimo rinkimais.
„Nors iki rinkimų dar liko gana daug laiko, politinės partijos puikiai supranta, kad jiems jau reikia pradėti rengtis. Vasara - susikaupimo metas. Didžiajai daliai politikų, ypač parlamentarams, labai svarbu ne įstatymai, o viešojo įvaizdžio palaikymas. Todėl dauguma jų greičiausiai dirba su rinkėjais regionuose, formuoja strategijas, kaip reikės elgtis per rudens ir pavasario sesijas", - spėjo politologas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.