Diskusijoje savo išvadas pateikė Seimo komitetai bei parlamentarai individualiai.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) atstovas Algirdas Sysas pristatydamas senos sudėties komiteto išvadą teigė, kad yra nutarta pasiūlyti Vyriausybei įvertinti Valstybės kontrolės, Lietuvos banko išvadas, atsižvelgti į siūlymus, kuriems BFK nepritarė.
„Senos kadencijos komitetas apsvarstė pateiktus pasiūlymus ir nusprendė pasiūlyti Vyriausybei teikiant Seimui antrajam svarstymui pataisytą įstatymo projektą, įvertinti Valstybės kontrolės 2024 m. išvadą, Lietuvos banko išvadą“, – Seimo plenarinių posėdžių salėje teigė A. Sysas.
„Atsižvelgiant į tai, kad įvykus eiliniams Seimo rinkimams išrinktas naujas parlamentas ir bus patvirtinta nauja Vyriausybė, siūlome jai atidžiai apsvarstyti ir įvertinti institucijų, asociacijų, kitų suinteresuotų Seimo komitetų ir parlamentarų pasiūlymus dėl papildomų lėšų skyrimo, kuriems komitetas nepritarė“, – pažymėjo jis.
Komitetas taip pat ragina atsižvelgti į augančią valstybės skolą bei užtikrinti tolesnį fiskalinių taisyklių laikymąsi.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad planai auginti gyventojų pajamas didins infliaciją, valdžios sektoriaus deficitas viršys 3 proc. ribą ir kils rizika neįgyvendinti planuojamo mokesčių surinkimo. Tuo metu Valstybės kontrolės vertinimu, 2025 m. planuojamas biudžeto deficitas neatitinka nacionalinių fiskalinės drausmės taisyklių, rizikuojama nesilaikyti Mastrichto kriterijaus – 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Parlamentarų bei institucijų siūlymų suma sudaro beveik 2,2 mlrd. eurų – Seimo narių ir komitetų pasiūlymų suma sudaro beveik 673 mln. eurų, likusių įstaigų – virš 1,5 mlrd. eurų.
Tarp didžiausių siūlymų kitų metų biudžetui išsiskiria kelių finansavimo poreikiai. Seimo Ekonomikos komitetas siūlo 2025-2027 m. valstybės biudžete numatyti 200 mln. eurų didesnį finansavimą keliams kitais metais. Nors tiek Lietuvos savivaldybių asociacija, tiek asociacija „Lietuvos keliai“ siūlė, kad daugiau lėšų turėtų būti skiriama būtent kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP), komitetas tam nepritarė.
Taip pat Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių grupė kitų metų valstybės biudžeto projekte siūlo skirti 100 mln. eurų neformaliojo vaikų švietimo programų finansavimui.
Po pirmojo svarstymo biudžeto projektas grąžinamas jį teikusiai Vyriausybei tobulinti.
Biudžetui dauguma komitetų pritarė, tačiau ragino Vyriausybę atsižvelgti į siūlymus
2025–2027 metų m. biudžeto projektą taip pat palaikė dauguma komitetų, tačiau ragino Vyriausybę atsižvelgti į jų siūlymus.
Vis tik Audito komitetas nusprendė apskritai projektui nepritarti ir siūlė grąžinti jį iniciatoriams tobulinti.
„Dėl paties biudžeto projekto, komitete įvyko alternatyvus balsavimas, trys nariai projektui nepritarė, du nariai – pritarė. Bendras sprendimas yra nepritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti jį iniciatoriams tobulinti“, – Audito komiteto išvadą pristatė parlamentaras Artūras Skardžius.
Dalis komitetų išreiškė papildomų lėšų poreikį.
„Džiaugiamės pirmadienį vykusio neformalaus Vyriausybės susitikimo sprendimais padėti dar labiau Migracijos departamentui, kuris yra priešakinėse linijose. Džiaugiuosi, kad buvome išgirsti“, – tvirtino L. Kasčiūnas.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė spalio viduryje vykusiame Seimo plenariniame posėdyje pateikė 2025-2027 m. valstybės biudžeto projektą.
Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su šiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), deficitas – 3 proc.
Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo BVP biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
