Parlamentarai antradienį net keturis kartus balsavo, ar verta toliau Seime svarstyti siūlymą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) su prašymu ištirti, ar Atominės elektrinės įstatymo ir jo pataisos, leidusios įsteigti nacionalinio investuotojo bendrovę „Leo LT“, neprieštarauja Konstitucijai.
Tačiau joks sprendimas nepriimtas, nes dviem atvejais kreipimuisi į KT nepritariančių parlamentarų buvo vos keliais daugiau už tokio žingsnio šalininkus.
Parlamentarams taip pat kilo įtarimas, kad „darbietis“ Jonas Pinskus pats nebalsavo, nes jo nebuvo salėje, o jo darbo vietoje balsavimo mygtukus paspaudė kiti Seimo nariai.
Seimo statutas tokiu atveju leidžia balsuoti iš naujo, tačiau ir po dar dviejų pakartotinių balsavimų aiškumo nebuvo, todėl Seimas klausimo svarstymą atidėjo popietiniam posėdžiui.
Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūloma kreiptis į KT dėl „Leo LT“ steigimo, savo parašais parėmė 48 parlamentarai iš liberalcentristų, „Tvarka ir teisingumas“, „darbiečių“, liberalsąjūdiečių, konservatorių frakcijų.
Seimas po svarstymo gegužę jau buvo nepritaręs siūlymui „Leo LT“ kūrimą įteisinusį įstatymą apskųsti KT ir tai numatantį projektą atidavė svarstyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui iš naujo, nes atmesti projekto Seimui neužteko balsų.
„Leo LT“ turėtų statyti naują atominę jėgainę ir elektros jungtis su Lenkija bei Švedija.
Ji įsteigta sujungus valstybės valdomas „Lietuvos energijos“ ir Rytų skirstomųjų tinklų (RST) akcijas bei „NDX energijos“ valdomas bendrovės VST akcijas.
„Leo LT“ sutartys numato, kad „NDX energija“ valdys 38,3 proc. akcijų, valstybė - 61,7 proc. energetikos milžino akcijų.
Ignalinos atominės elektrinės pirmasis reaktorius buvo sustabdytas 2004-ųjų pabaigoje, o antrąjį galutinai sustabdyti numatoma 2009 metų pabaigoje.
Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija ketina statyti naują atominę elektrinę, kuri galėtų pradėti veikti maždaug 2015-2018 metais.