Šiandien, antradienį, Seimo nariai turėtų galutinai apsispręsti, ką daryti su poilsio dienomis, kai su jomis sutampa šventinės dienos. Parlamentarai šias dienas norėtų perkelti arba į kalėdinį laikotarpį, arba į metines atostogas. Dėl šių pakeitimų iš dalies yra linkusios sutikti profesinės sąjungos, tačiau pramonininkai teigia, kad dabartinės tvarkos pakeitimas apskritai neturi jokios prasmės.
Praėjusį antradienį Seime buvo svarstomi darbo kodekso straipsnio, numatančio poilsio dienų, sutampančių su šventinėmis dienomis, kompensavimą, pakeitimai.
Seimo nariai sutarė, jog trys su poilsio dienomis visada sutampančios šventinės dienos - krikščionių Velykų pirmoji diena, Motinos diena ir Tėvo diena nebūtų keliamos į artimiausius pirmadienius ir apskritai nebūtų kompensuojamos.
Daugiau ginčų sukėlė pasiūlymai dėl likusių šventinių dienų, kurios kartais gali sutapti su poilsio dienomis.
Dabartinę tvarką, kai su šventėmis sutampančios poilsio dienos yra perkeliamos į artimiausią pirmadienį, siūlė keisti konservatorius Jurgis Razma ir liberalų ir centro sąjungos narys Algis Čaplikas.
J. Razma siūlo, kad su šventinėmis dienomis sutampančios poilsio dienos nebūtų keliamos į pirmadienius, o būtų pridedamos prie metinių darbuotojų atostogų.
Konservatorius J. Razma naujienų portalui „Balsas.lt” tvirtino, kad taip esą daug patogiau darbuotojui, nes jis pats gali nuspręsti, kada jam labiau norisi ta papildoma atostogų diena pasinaudoti.
Tuo tarpu A. Čapliko siūlomame įstatymo projekte numatoma, kad poilsio dienas, kai jos sutampa su švenčių dienomis, reikia kompensuoti jas perkeliant į Kalėdų laiką – arba į gruodžio 24 dieną, jei tai ne darbo diena, arba į artimiausią darbo dieną po gruodžio 26-osios.
„Balsas.lt” portalo kalbintas pastarojo projekto autorius tvirtino, kad jo pasiūlymas iš dalies sutampa su J. Razmos pasiūlymu - projekte yra numatyta, kad poilsio dienas pagal susitarimą taip pat galima prijungti prie atostogų. Esminis skirtumas, kaip pažymėjo parlamentaras, yra tas, kad kalėdinės atostogos būtų privalomos valstybinėms įstaigoms – esą ten ir taip niekas tomis dienomis nedirba, o simuliuoja.
A. Čaplikas teigė, kad kalėdinės atostogos galimos ir privačiame sektoriuje, ir čia tai turėtų būti nustatyta kolektyvine sutartimi arba abiejų pusių susitarimu.
Apie poilsio dienų kilnojimą „Balsas.lt“ kalbėjosi ir su Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovu Artūru Černiausku. Jis teigė jokiu būdu nepritariantis įstatymu įtvirtinamoms kalėdinėms atostogoms valstybinių įstaigų darbuotojams. Pasak pašnekovo, biudžetinėse įmonėse metų pabaiga – pats ataskaitų rašymo metas. Todėl vadinamieji „biudžetininkai“ esą griežtai nesutinkantys su šiuo pasiūlymu, nes jų darbai nusikeltų į vėlesnį laikotarpį ir sutrukdytų nusistovėjusią ir įprastą tvarką.
A. Černiauskas teigė, kad profesinės sąjungos pritaria, kad poilsio dienos būtų prijungiamos prie darbuotojų atostogų, tačiau šioje situacijoje pašnekovas įžvelgė kitą problemą, kurią būtina išspręsti.
Pasak A. Černiausko, poilsio dienų kompensavimo tvarka yra nepalanki darbuotojams, kurie gauna ne fiksuotą darbo užmokestį, o kuriems yra mokama už atliktą darbą. Pasak pašnekovo, dar nuo tada, kai poilsio dienos, sutampančios su šventėmis, buvo pradėtos kelti į artimiausius pirmadienius, šie dirbantieji dėl laiku nepertvarkytos apmokėjimo tvarkos netekdavo darbo užmokesčio už tą laisvą dieną. Todėl, pasak A. Černiausko, svarbiausia ne tai, ar laisvadienis bus nukeltas į artimiausią pirmadienį, ar prijungtas prie atostogų: už jį turi būti mokami pinigai.
Prieš abu pasiūlymus pasisakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Mykolas Aleliūnas. Jo nuomone, poilsio dienų prijungimo prie atostogų ar nukėlimo į kalėdinį laikotarpį papildomas įteisinimas yra netikslingas, nes tai jau galima padaryti ir remiantis dabartiniais įstatymais.
Pašnekovo teigimu, abu šie pasiūlymai įtvirtintų pernelyg kategorišką laikyseną, o darbuotojams ir darbdaviams turėtų būti palikta daugiau erdvės patiems apsispręsti, kaip jie nori elgtis su savo laisvomis dienomis.
Kadangi praėjusį antradienį rytinio posėdžio metu galutinio sprendimo dėl darbo kodekso straipsnio pakeitimų nebuvo priimta, Seimo ryšių su visuomene atstovas Rimas Rudaitis portalui „Balsas.lt“ teigė, kad galutinai Seimo nariai apsispręsti turėtų šį antradienį. Keičiant dabar galiojančius teisės aktus, Tėvo diena bus įteisinta šventine diena, ir bus nuspręsta, ką daryti su poilsio dienomis.
Pagal dabar galiojančius teisės aktus Lietuvoje švenčių statusą turi 10 datų arba 12 dienų: Naujieji metai (sausio 1 d.), Lietuvos valstybės atkūrimo diena (vasario 16 d.), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena (kovo 11 d.), krikščionių Velykos, Tarptautinė darbo diena (gegužės 1 d.), Motinos diena (pirmasis gegužės sekmadienis), Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena (liepos 6 d.), Žolinė (rugpjūčio 15 d.), Visų Šventųjų diena (lapkričio 1 d.) ir Kalėdos (gruodžio 25 ir 26 d.).
