„Artimiausiu metu. Kitos savaitės posėdžių darbotvarkė yra paskelbta, tai jei ne kitos, tai dar kitos (darbotvarkėje bus klausimas)“, – BNS po penktadienį surengtų dar vienų pataisos klausymų sakė TTK vadovas.
Projektą remiančios nevyriausybinės organizacijos, kurios J.Sabatausko veiksmus prašo įvertinti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos, boikotavo penktadienio klausymus, juos irgi traktuodamos kaip siekį žlugdyti pataisos priėmimą.
Nepritarimo šešėlis
J.Sabatauskas neslepia nepritariantis pataisai, kurią vadina diskriminacine, taip pat argumentuoja, kad norint pagal iniciatorių siūlymą keisti Konstituciją kartu reikėtų keisti ir kitus jos straipsnius, o tokie projektai nepateikti.
„Su šia Konstitucijos pataisa pasikėsinta ir į keletą kitų Konstitucijos (straipsnių), t.y. 39, 22, 31, 146 straipsnius bei šimtus kitų teisės aktų, ir mes atitinkamai turime paruošti išvadas dėl šio pataisos, o išvados turi būti ne šiaip sau noriu–nenoriu, todėl išvada gali būi nepritarti, nes ši pataisa reikalaus daugiau Konstitucijos pataisų, ir šalia tų norų, kuriuos išreiškė iniciatoriai Seimo nariai, kad vienos lyties asmenys nebūtų pripažįstami šeima, šalia to bus diskriminuojami skirtingos lyties asmenys, gyvenantys kartu nesusituokę ir neturintys vaikų, jei tetos–dėdės augina dukterėčias, irgi bus diskriminuojami, broliai–seserys irgi. Mes matome, kad daugelis kitų šeimos formų paklius į užribį“, – sakė komiteto pirmininkas.
Klausymuose dalyvavęs vienas pataisos iniciatorių „darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas tvirtino, jog jų esmė – užkirsti kelią vienos lyties asmenų santuokoms.
„Paprasta esmė, kodėl aš pasirašiau. 106 Seimo nariai mano, kad tos pačios lyties santuokų negalime vadinti šeimom, taškas. Daugiau jokių klausimų nėra, Seimo nariai išreiškė vieną vienintelę nuomonę. Jūs sakot, kad mamos, vaikai bus neapsaugoti, visa tai yra poįstatyminiai aktai, Konstitucijoje yra parašyta, kad valstybė atsakinga, ir įstatymai tokiu atveju būtų patikslinti, o pagrindinis klausimas yra vienas atviras“, – kalbėjo M.Zasčiurinskas.
„Labai šiandien liūdna girdėti, kad Seimo nariai atskleidė tikrąją šių Konstitucijos pataisų, kurias galiu apibūdinti kaip homofobinę, esmę. Klausant apie tai, kad ruošiamės apibrėžti, kas yra šeima, o kas nėra šeima, aš klausau ir negaliu suprasti, kokiu būdu teisinėmis priemonėmis mes galime apibrėžti socialinį reiškinį, kuris egzistuoja visuomenėje nepriklausomai nuo to, ką apie tai mano Seimo nariai“, – reaguodamas į M.Zasčiurinsko pasisakymą replikavo Lietuvos gėjų lygos atstovas Tomas Raskevičius.
Kita nuomonė
Pataisos šalininkų pusėje pasisakęs „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovas Povilas Gylys sakė, kad jei Konstitucijos pataisa ir yra diskriminuojanti, tokia diskriminacija būtų pozityvi.
„Jei daromos išimtys studentams važiuoti lengvatinėmis sąlygomis, tai yra diskriminacija, pozityvi diskriminacija. Aš manau, žmonių, kurie nori gyventi vienoje lytyje, nereikia diskriminuoti, bet reikia pagalvoti apie pagrindinę visuomenės ląstelę, šeimą, vyrą ir moterį, iš kurios gimsta vaikai. Bent kol kas aš nematau paneigimo tam Dievo įstatymui, kad iš vyro ir moters gimsta vaikai, kad čia yra šeima“, – kalbėjo P.Gylys
Projektas jau senas
106 Seimo narių inicijuotas projektas praėjus dvejiem su puse metų nuo jo pateikimo Seime vis nepasiekia svarstymo stadijos. Konstitucijos pataisa šeimą kildintų tik iš santuokos, taip pat tėvystės ir motinystės. Projektas, kurį teikimui buvo pasirašę 106 Seimo nariai, numato pagrindinį šalies įstatymą papildyti nuostatomis, jog „šeima sukuriama sudarius santuoką“ ir „šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės“.
Iniciatoriai tvirtina, kad valstybė turi remti ir saugoti šeimą, ypač atsižvelgiant į prastėjančią Lietuvos demografinę situaciją, o prigimtinė šeimos struktūra „remiasi santuoka ir giminystės arba kraujo ryšiais“.
Pataisoms nepritaria Vyriausybė, argumentuodama, kad tokiu atveju kartu gyvenantys santuokos neužregistravę asmenys gali patirti diskriminaciją, o pačios pataisos gali prieštarauti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai.
Konstitucijos pataisos Seime inicijuotos, kai Konstitucinis Teismas (KT) 2011 metų lapkritį paskelbė, kad „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto“. KT tuomet išaiškino, kad santuoka paremtas modelis turi išskirtinę reikšmę visuomenės gyvenime, tačiau turi būti „saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos“, įskaitant santuokos nesudariusių vyro ir moters bendrą gyvenimą, kuris grindžiamas „pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais“.
Seime jau bandyta priimti Konstitucijos pataisą, kuri šeimą kildintų tik iš santuokos ar tėvystės ryšių, bet nesėkmingai.
