Praėjusią savaitę Seimas žengė svarbų žingsnį siekdamas uždrausti Vokietijos, SSRS ir Lietuvos SSR simboliką naudoti susirinkimuose, taip pat politinėms partijoms. Pritarta atitinkamų įstatymų projektams po pateikimo. Projektus parengė Seimo narė konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, tačiau jiems iš esmės pritaria visų partijų atstovai.
Nacistinės simbolikos naudojimas Lietuvoje, kaip ir beveik visoje Europoje, ir šiuo metu iš esmės yra uždraustas. Kitaip yra su sovietiniais simboliais. Lietuvos politikų mėginimai sovietinių simbolių problemą kelti ES institucijose susilaukė kritikos ir buvo ignoruojami. Beveik visose ES šalyse iki pastarojo meto legaliai veikė komunistų partijos, naudojusios atitinkamus simbolius. Negana to, simboliai yra perimti ir kai kurių socialdemokratinių partijų. Daugeliui europiečių iki šiol raudona vėliava, kūjis ir pjautuvas asocijuojasi su socialiniu teisingumu, solidarumu, kova už lygias galimybes.
Seime svarstomais projektais siūloma uždrausti Politinių partijų simbolikoje naudoti bei susirinkimuose demonstruoti nacistinės Vokietijos, SSRS ir Lietuvos SSR vėliavas ir herbus, nacistinės Vokietijos, SSRS ir Lietuvos SSR himnus, atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų ir SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdus, nacistinių ir komunistinių organizacijų simbolius ar uniformas, taip pat nacistinės Vokietijos, SSRS ir Lietuvos SSR vėliavas ir herbus, nacistinę svastiką, nacistinį SS ženklą, sovietinius kūjo ir pjautuvo ženklus, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytas vėliavas ir ženklus.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos numato baudas už nacistinių ar komunistinių simbolių platinimą ar demonstravimą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimu.
Numatomos ir kai kurios išimtys. Už šį nusikaltimą neatsakytų asmuo, kuris padaro minėtas veikas muziejų veiklos, visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius režimus, švietimo, mokslo, meno, antikvarinės prekybos tikslais, asmuo, kuris naudoja oficialią egzistuojančios valstybės simboliką, taip pat Antrojo pasaulinio karo dalyvis, vilkintis savo uniformą.
Seimo posėdyje projektą pristatė konservatorius Kęstutis Čilinskas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę pristatė socialdemokratų frakcijos narė Violeta Boreikienė, Žmogaus teisių komiteto – Darbo partijos narė Zita Žvikienė. Abiejų komitetų nuomonė teigiama. Didesnių diskusijų dėl projektų nebuvo, dėl jų balsuota ganėtinai vieningai, vos dviems Seimo nariams susilaikius.
V. Aleknaitė-Abramikienė portalui „Balsas.lt“ kalbėjo, jog tai, kad dabar pritarta iniciatyvai, į kurią kadencijos pradžioje žiūrėta skeptiškai, džiugina. „Liūdna sakyti, bet manau, kad tokiam sprendimui pasitarnavo ir pastarojo meto ekstremistiniai išpuoliai Lietuvoje. Tiesa, kokia bus viso Seimo valia, dar negaliu pasakyti“, kalbėjo Seimo narė.
Parlamente yra ir šiai iniciatyvai aktyviai besipriešinančių politikų. Vienas jų – Petras Gražulis portalui „Balsas.lt“ sakė, jog tokie draudimai tik sukels priešingą reakciją, nes jie esą nesprendžia problemų, skatinančių nacistines ir prosovietines nuotaikas.
Nostalgiją sovietmečiui, anot Petro Gražulio, išprovokuoja tvarkos nebuvimas, socialinė neteisybė ir teisinis nihilizmas. „Jeigu dabar kokia močiutė mano, kad prie sovietų jai buvo geriau, tai kaip ją bausi? Juk mes tik vadiname save demokratine šalimi, o iš tiesų tai tik turtingas gali nusipirkti viską – net ir įstatymus. Tad žmonės ir ilgisi tvarkos“, – sakė P. Gražulis.
V. Aleknaitė-Abramikienė tokius nuogąstavimus vadino demagoginiais ir pabrėžė, jog įstatymas neribos nuomonės reiškimo laisvės. „Nebus draudžiama naudoti simbolikos informavimo apie istorinius įvykius kontekste, švietimo tikslais, muziejinėje veikloje ir kai kuriais kitais atvejais. Atsakomybė už totalitarinių režimų nusikaltimų neigimą apims tik stambaus masto ir viešas akcijas. Padarėme išimtį ir karo veteranams, kuriems savo renginių ir švenčių metu niekas nedraus vilkėti savo uniformų“, – aiškino konservatorė.
Seimo tinklalapyje skelbiamoje P. Gražulio biografijoje primenama, kad jis ankstyvoje jaunystėje įsitraukė į pogrindinę veiklą, artimai bendradarbiavo su Tikinčiųjų teisėms ginti komiteto nariais, tapo Žmogaus teisių gynimo Helsinkio komiteto nariu, platino „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“. Už aktyvią antitarybinę veiklą 1988 m. buvo įkalintas Lukiškių, Pravieniškių ir Mordovijos įkalinimo įstaigose.
