Valstybė jų mokslo neapmokės, jeigu žmogus jau bus įgijęs vieną kvalifikaciją, bet norėdamas įgyti kitą, bus išklausęs daugiau kaip pusę profesinio mokymo programos ir mokslus nutrauks.
Seimas ketvirtadienį priėmė tokią Profesinio mokymo įstatymo pataisą, ji įsigalios nuo birželio: už balsavo 107 Seimo nariai.
„Asmenys stodavo į profesines mokyklas dėl socialinių garantijų ir po to pasimokę kažkiek laiko nutraukdavo, vėl stodavo iš naujo, vėl gaudavo socialines garantijas. Manyčiau, kad tą galima išspręsti kitais būdais, per socialinę paramą, o ne būtinai per švietimo sistemą“, – Seime kalbėjo konservatorius Edmundas Pupinis.
Pataisa taip pat numato, kad vienai kvalifikacijai bus prilygintos ne daugiau kaip trys kvalifikacijos, įgytos mokantis pagal vieną formaliąją profesinio mokymo programą. Dabar tokio apribojimo nėra.
„Apdailininkas – kartu yra įgyjama kvalifikacija tinkuotojo, plytelių klojėjo, dažytojo, arba padavėjas ir barmenas – yra populiarios specialybės, nes žmogus turi daugiau pasirinkimo, nėra tokios siauros specializacijos“, – tvirtino E. Pupinis.
„Valstietis“ Eugenijus Jovaiša tikino, kad negalima leisti, jog už valstybės pinigus būtų galima įgyti bet kiek profesijų.
„Grąžintų mus į ankstesnius laikus, kai už valstybės pinigus galėjai įgyti kiek tik nori specialybių ir tai sudarė didelę piktnaudžiavimo erdvę atsirasti vadinamosioms mirusioms sieloms“, – Seime teigė jis.
Dabar į valstybės finansuojamą formaliojo profesinio mokymo vietą nepatenka valstybės lėšomis jau įgiję dvi arba daugiau kvalifikacijų žmonės, nepaisant, to, kad viena profesinė kvalifikacija įgyta kartu su pagrindiniu, o kita – kartu su viduriniu išsilavinimu.
