Projektu bus apibrėžiama tai, ką rinkos dalyviai vadina ofsetu – mechanizmą, kai valstybė ir ginkluotės pardavėjas susitaria, jog dalis pardavėjo įsipareigojimų, susijusių su, pavyzdžiui, ginklų remontu ar gamyba, yra vykdoma pasitelkiant Lietuvos įmones.
Vadinamąjį pramoninį bendradarbiavimą valstybė galėtų inicijuoti vykdydama pirkimus, kurių vertė būtų ne mažesnė nei 5 mln. eurų.
Vadinamojo ofseto taikymas yra numatytas Europos Sąjungos (ES) teisėje, tačiau KAM teigia, kad mechanizmo apibrėžimas nacionaliniuose teisės aktuose leis mažesnėmis rizikomis jį naudoti Lietuvai planuojant stambius ginkluotės pirkimus.
Pataisomis siekiama skatinti vietinę gynybos pramonę, mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų ir didinti investicijas į ją, anksčiau teigė pareigūnai.
Projektas tikriausiai bus lengvai priimtas Seime. Už jį svarstymo stadijoje balsavo 92 parlamentarai, nė vienas nesusilaikė ir nebuvo prieš.
Priėmus įstatymą Vyriausybė turėtų patvirtinti prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams vystyti būtiną karinės įrangos ir ginkluotės sąrašą. Pasak Vyriausybės, tai verslui leis išsigryninti, į kurių karinių technologijų, įrangos vystymą yra tikslinga investuoti.
Taip pat įstatyme numatytos papildomos finansavimo priemonės, kurios, anot ministerijos, didins investicijas į pažangių gynybos technologijų mokslinius tyrimus, plėtrą ir gamybą, leis įsigyti Lietuvos mokslininkų ir pramonės sukurtus produktus, kurie svarbūs nacionaliniam saugumui užtikrinti, taip pat sudarys sąlygas pačiai valstybei inicijuoti užsakymus dėl konkrečių produktų, svarbių nacionaliniam saugumui, išvystymo.
Taip pat bus įkuriama Gynybos pramonės taryba, kuri sujungs institucijų, gynybos pramonės, mokslo bendruomenės atstovus.
Dabar Lietuvoje yra 67 įmonės, kurias iš dalies būtų galima priskirti gynybos pramonei.
