Parlamentas šią savaitę po pateikimo pritarė tokioms Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms. Už jas balsavo 83 Seimo nariai, du buvo prieš iš šeši susilaikė. Toliau pataisos bus svarstomos pavasario sesijoje.
„Siekiant mažinti pedagogų trūkumą Lietuvoje ir pritraukti motyvuotus specialistus, baigusius nebūtinai pedagogikos studijas, siūloma išplėsti pedagoginių profesinių studijų modelį“, – pristatydamas pataisas sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Pasak jo, pataisos nustatys, kad pedagoginių profesinių studijų metu asmenys galėtų įgyti ne tik profesinę pedagogo kvalifikaciją, tačiau galėtų studijuoti ir modulius, reikalingus būsimam mokomajam dalykui.
„Labai sudėtinga pritraukti stojančiuosius į pedagogikos studijas, kai studijuojamas kokio nors dalyko pedagogikos bakalauras visus ketverius metus ir po studijų galės būti tiktai to dalyko mokytoju. Dažniau renkamasi studijuoti dalyką, o po to profesinėse pedagogikos studijose įgyti pedagogo kvalifikaciją“, – sakė ministras.
Mokslo ir studijų įstatymo pataisomis bitų padidinta profesinių studijų (išskyrus rezidentūrą) apimtis ir ji siektų nuo 60 iki 120 studijų kreditų. Dabar galiojančiame įstatyme šių studijų apimtį sudaro 60 kreditų.
„Matome atvejų, kai skaičiuojami dalykai, kiek turima kreditų. Tarkime, norint būti matematikos mokytoju, reikia turėti tam tikrą skaičių kreditų ir, pavyzdžiui, trūksta keturių. Todėl pagal dabartinį modelį asmuo turėtų studijuoti visas laipsnį suteikiančias studijas, eiti į bakalaurą nuo pradžių ir studijuoti ketverius metus. Po šio pakeitimo būtų galima tuos kelis trūkstamus kreditus įgyti profesinėse pedagogikos studijose, tai atvertų patogesnį kelią tiems, kas norėtų būti dalykų mokytojais“, − siūlomus pokyčius pristatė ministras.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija prognozuoja, kad 120 studijų kreditų pedagogines profesines studijas rinktųsi apie 60 asmenų, o prognozuojant, kad sutartis dėl įsidarbinimo mokyklose sudarytų bent pusė šių asmenų ir pretenduotų į tam skirtą paramą, šių asmenų studijoms finansuoti ir paramai mokėti kitąmet papildomai reikėtų per 447 tūkst. eurų, o 2026 metais – 298 tūkst. eurų.
