Ketvirtadienį šią socialdemokratės Jūratės Zailskienės pateiktą iniciatyvą palaikė 60 Seimo narių, 10 buvo prieš, 17 parlamentarų susilaikė. Projektą svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o plenarinių posėdžių darbotvarkėje jis vėl turėtų atsirasti birželio 12 d.
Anot J. Zailskienės, kodekso pakeitimų projektu siūloma aiškiai diferencijuoti piktnaudžiavimo atvejus pagal padarytos žalos dydį. Jos nuomone, dabartinės BK nuostatos nepakankamai diferencijuoja piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi atvejus.
„Įstatymo projektu siekiama tiksliau ir aiškiau reglamentuoti viešųjų teisių atėmimo bei teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla skyrimo teisinius pagrindus, terminus ir sąlygas. Siūlome nustatyti, kad teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimas gali būti skiriamas tik esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, kai nusikalstama veika susijusi su darbine ar profesine veikla“, – pažymi projekto iniciatorė J. Zailskienė.
Pritarti jos iniciatyvai siūlė Mišrios Seimo narių grupės narys Artūras Zuokas.
„Nieko nėra blogiau kaip biurokratinis teisingumas, kada biurokratinės procedūros lemia tokią griežtą bausmę. (...) Daugelyje tarptautinių ataskaitų yra pateikiami duomenys, kad Lietuvoje griežtos bausmės, daug įkalintų žmonių. Mes nuo sovietmečio nepasitikime žmogumi, iš karto stengiamės jį nubausti“, – pastebėjo A. Zuokas.
Politikas teigė pasidomėjęs statistika, kurios duomenimis, virš 310 tūkstančių Lietuvos piliečių yra bausti baudžiamąja tvarka.
Nepritarti projektui raginęs konservatorius Jurgis Razma pastebėjo, kad visuomenėje ši iniciatyva bus priimta kaip „toks labai tiesmukiškas rūpinimasis tais politikais, kurie dabar figuruoja vadinamuose „čekiukų“ bylose“.
„Manau, kad šiandien turime matyti tą visuomenės požiūrį. Tą problemą, kaip matome, sprendžia pati teismų sistema. Siūlau projektą atmesti, nepritarti, palikti ateityje SeimoTeisės ir teisėtvarkos komitetui sistemiškai pasižiūrėti į tą problemą“, – ragino J. Razma.
Baudžiamojo kodekso pataisomis siūloma numatyti, kad, jei žala yra mažesnė nei 25 MGL (šiuo metu tai yra 1750 eurų), už piktnaudžiavimą būtų baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 metų.
Jei žala yra didesnė, bet neviršija 250 MGL (šiuo metu – 17,5 tūkst. eurų), siūloma bausti bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų.
Maksimalią sankciją – baudą arba laisvės atėmimą iki 7 metų – siūloma taikyti tik tais atvejais, kai piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi sukėlė didelę žalą, kuri yra didesnė nei 250 MGL (17,5 tūkst. eurų). Šias sankcijas siūloma taikyti asmenims, padariusiems žalą, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.
BK pataisas teikia 16 įvairiomis frakcijos atstovaujančių parlamentarų.
Visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus tyrimą „Skaidrinam“ ir kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių politikų.
Beje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) vadinamojoje „čekiukų“ byloje išteisino Jonavos merą Mindaugą Sinkevičių. Kasacinis teismas konstatavo, kad politiko veiksmai negalėjo užtraukti baudžiamosios atsakomybės, be to, pasisavintas lėšas jis grąžino, primena ELTA.
Pirmadienį į Jonavos mero postą grįžus išteisintam M. Sinkevičiui, Seimas atšaukė pirmalaikius šios savivaldybės vadovo rinkimus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
