Seimas pavasario sesijos pabaigoje priėmė Referendumo įstatymo pataisas, kad pilietybę apibrėžiantį Konstitucijos pirmojo skirsnio 12 straipsnį galėtų pakeisti mažesnis skaičius žmonių. Šalies vadovė pataisas vetavo dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai.
Gavęs vetuotą įsakymą Seimas sprendžia, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu. 107 balsais „už“ ir penkiems parlamentarams susilaikius Seimas antradienį nusprendė abejones dėl konstitucingumo sukėlusias pataisas laikyti nepriimtomis.
Šiuo metu Konstitucijos pirmojo skirsnio straipsnius referendumu pakeisti gali daugiau kaip pusė visų balso teisę turinčių piliečių. Seimas minėtomis pataisomis šią ribą buvo sumažinęs iki daugiau kaip 50 proc. referendumo dalyvių.
Prezidentės veto pristačiusi jos patarėja Rasa Svetikaitė pažymėjo, kad Referendumo įstatyme nustačius lengvesnį vieno iš Konstitucijos pirmojo skirsnio straipsnių pakeitimo tvarką „būtų sukuriamas precedentas ateityje selektyviai keisti kurio nors kito fundamentalias, nekvestionuojamas vertybes įtvirtinančio Konstitucijos straipsnio nuostatas“.
Patarėja pažymėjo, kad surengus referendumą vadovaujantis abejotinomis pakeisto įstatymo nuostatomis, vėliau gali būti anuliuoti jo rezultatai.
„Tikėtina, kad šio įstatymo pagrindu organizuojamo referendumo rezultatai Konstitucinio Teismo galėtų būti pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais, ir tuomet dvigubos pilietybės iš galimybės nusikeltų neribotam laikui“, – sakė R. Svetikaitė.
„Prezidentė kviečia palaikyti veto ir dėti aktyvias pastangas ruošiantis referendumui, kurio rezultatai nekeltų jokių teisinių abejonių, aktyviai imtis šviečiamosios kampanijos, kalbėtis su žmonės, raginti ateiti balsuoti, ypač pačius emigrantus, kuriems šis klausimas aktualiausias“, – kalbėjo prezidentės atstovė.
Konstitucijoje dabar įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės. Dvigubos pilietybės siekia Pasaulio lietuvių bendruomenė.
