Už šią Švietimo įstatymo pataisą balsavo 96, susilaikiusiųjų ar prieštaravusių parlamentarų nebuvo.
Pataisose užtikrinama, kad kadetų mokykloms keliami reikalavimai būtų pritaikomi ir po mokyklų tinklo pertvarkos įsteigtuose filialuose.
Palaikyti projektą raginęs liberalas Jonas Varkalys tikino, kad įstatymo pataisos sudarys sąlygas gimnazijose plėtoti pilietinį ugdymą. Pastarajam antrino ir konservatorius Valdas Rakutis.
„Įstatyme nebuvo numatyta, kad filialai atskirai galėtų veikti kaip atskiros kadetų mokyklos. Nebūtinai visa mokykla būtų kadetų, bet jos skyrius, pavyzdžiui, Alsėdžiuose, galėtų būti kaip atskira mokyklėlė, kurioje būtų galima ruošti pagal kadetų programą“, – posėdžio išvakarėse Eltai teigė vienas įstatymo rengėjų, konservatorius Edmundas Pupinis.
Naujos įstatymo nuostatos įsigalios nuo artėjančių mokslo metų pradžios.
2023 m. rugsėjį Seimas priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus, kuriame įteisino galimybę Lietuvoje sukurti kadetų mokyklų tinklą. Kadetų ugdymo programą, suderintą su krašto apsaugos ministru, tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.
ELTA primena, kad Vyriausybė dar 2021 m. pritarė nuostatai, kad gimnazijose turi būti bent 21 vienuoliktokas.
Šio reikalavimo neįvykdžiusiose ugdymo įstaigose 11 klasės nebebūtų sudaromos.
Išlieka ir anksčiau galiojusi nuostata, kad nuo 2024 m. gimnazijose sudaromos ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klasės, tačiau yra numatyta nemažai išimčių, kai mažiausias mokinių skaičius turi būti 21 arba net 12.
Visgi, ministerija numato išimtis tautinių mažumų mokykloms, mokyklų skyriams, jungtinėms gimnazijos ir gimnazijos, kurios yra vienintelės visoje savivaldybėje. Tarp jų – Neringai ir Birštonui.
Tuo metu pradiniame ir pagrindiniame ugdyme mažiausias leistinas moksleivių skaičius – 8.
