Už tai balsavo 64 parlamentarai, prieš buvo trys, 29 susilaikė. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gruodžio 6 d.
Projektą pateikusi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Vanda Kravčionok teigė, kad tokiu būdu būtų puoselėjamos mūsų kultūrai išskirtinės mirusiųjų pagerbimo tradicijos.
„2006 metais Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal ją būtent Vėlinės turėtų susilaukti išskirtinio statuso – kaip ypatingu savitumu ir gyvybingumu pasižyminti mirusiųjų pagerbimo tradicinė šventė. Mūsų valstybė yra atsakinga už jos išsaugojimą, todėl turėtų sudaryti sąlygas žmonėms puoselėti senąsias šventės tradicijas“, – tvirtino parlamentarė.
Šventine nedarbo diena paskelbta lapkričio 1-oji, Visų Šventųjų diena.
V. Kravčionok teigimu, ši diena nėra skirta kapams lankyti. Be to, vienos dienos neužtenka aplankyti tolimesnėse Lietuvos vietose esančių kapų, susidaro transporto spūstys, padaugėja eismo įvykių.
Konservatorius Jurgis Razma atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje jau nemažai yra šventinių poilsio dienų. Jis siūlė tuomet kurios nors vienos atsisakyti, kad būtų galima įteisinti Vėlines.
„Aš paminėčiau gegužės 1-ąją dieną, jos realiai Lietuvoje niekas nešvenčia, nebent sodina bulves, jeigu tam jau yra tinkamos gamtinės sąlygos“, – sakė Seimo narys.
V. Kravčionok teigė, kad 23 Europos valstybės turi daugiau laisvų dienų nei Lietuva, mažiau – aštuonios valstybės.
Dabar galiojančiame Darbo kodekse yra 13 valstybinių švenčių, kai kurios jų sutampa su savaitgaliais.
