Lietuvos Seimas vargais negalais antradienį pripažino nuo Serbijos atskilusią Kosovo valstybę. Klausimas buvo lydimas audringų diskusijų, kurių metu parlamentarai dėliojo argumentus už ir prieš, o Seimo salėje pasigirdo kaltinimų naujos valstybės pripažinimo priešininkams ginant Rusijos interesus.
Už naujos valstybės pripažinimą balsavo 50 parlamentarų, 6 buvo prieš ir 25 susilaikė. Kiek anksčiau parlamentarai buvo atmetę atitinkamą nutarimo projektą, bet vėliau pataisius jis buvo pateiktas antrąkart.
Kosovo nepriklausomybės pripažinimo priešininkas „tvarkietis“ Julius Veselka antradienį emocingai rekomendavo kolegoms paskaityti jau pasirašytą, bet dar neįsigaliojusią, Europos Sąjungos (ES) Lisabonos sutartį, kurioje teigiama, jog sutartis garantuoja valstybių sienų neliečiamumą ir teritorinį vientisumą, išskyrus abipusio sutarimo atvejus.
„Šita norma Kosovo atžvilgiu yra aiškiai pažeista. Ji pažeista ne dėl ko nors kito, o dėl to, kad buvo įvykdyta NATO invazija ir buvo bombomis, lėktuvais, raketomis daužoma Serbijos teritorija. (...) Serbai neturi kitos tėvynės ir kitų istorinių žemių, o albanai turi valstybę (Albaniją - BNS), turi savo istorines žemes. Jie kažkodėl išimtini padaromi. Serbams nėra kur trauktis“, - kalbėjo parlamentaras.
NATO operaciją Kosove karinę vykdė 1999 metais po to, kai tarp serbų ir Kosovo albanų vyko ginkluoti susirėmimai, kurie pasibaigė etniniu albanų valymu. Kosovo teritorijoje iki šiol dislokuoti NATO ir Jungtinių Tautų (JT) taikdariai.
J.Veselka taip pat priminė, jog Lietuva ypač aktyviai palaiko Gruzijos siekius išlaikyti kontrolę separatistinėms Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijoms, tuo tarpu Kosovo atveju šalies pozicija, anot jo, yra visiškai priešinga.
„Kodėl osetinams ir abchazams lietuviai nenori suteikti nepriklausomybės, o štai Kosovo albanams suteikiama?“, - klausė „tvarkietis“.
J.Veselkos poziciją palaikė ir socialdemokratas Vytautas Čepas, kurio teigimu, Kosovo nepriklausomybės pripažinimas iš esmės yra „nusikaltimas“. Pasak jo, Kosovo pripažinimas būtų paklusimas ES spaudimui, kuris prilygsta „kitos tarptautinės bendrijos“ Sovietų Sąjungos įsakymams, kaip balsuoti, kokius įstatymus priiminėti.
„Nepaklausykim vieną kartą tos Europos Sąjungos. Ir mūsų sąžinė bus rami. Aš šitam nusikaltime nedalyvausiu“, - pareiškė V.Čepas.
Šie parlamentaro žodžiai ir ypač SSRS pavadinimas „tarptautine bendrija“ sukėlė audringą konservatoriaus ir Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) Audroniaus Ažubalio reakciją.
„Kiek aš menu, tai yra pirmas kartas, kada atvirai, čia, Seimo salėje, bandoma neigti Lietuvos okupacijos faktą. Ir tai, ką jūs kalbate, ponas Čepai, yra ne kas kita, kaip Rusijos interesų gynimas!“, - piktinosi konservatorius.
A.Ažubalis pabrėžė, jog Kosovo atvejis yra visiškai išskirtinis, nes Serbija buvo ėmusis represijų prieš savus piliečius, kuriuos tarptautinė bendrija turi apsaugoti. Socialliberalas Vaclovas Stankevičius taip pat antrino, jog esant tokiam stipriam priešiškumui tarp serbų ir albanų, nelieka nieko kito, kaip tik atskirti abi konflikto puses valstybių sienomis.
Tuo metu kitas „tvarkietis“ Egdijus Klumbys baiminosi, jog pripažinus Kosovą stiprinamos Rusijos pozicijos Gruzijai priklausančiose Abchazijos ir Pietų Osetijos republikose, Moldovos Padniestrėje. Pasak jo, tai taip pat bus žingsnis į Ukrainos suskaldymą, nes šalis yra pasidalijusi į prorusišką ir provakarietiškąją dalį.
Nepriklausomybę Kosovo parlamentas paskelbė vasarį ir iškart naujoji valstybė ėmėsi siekti tarptautinio pripažinimo. Kosovo nepriklausomybę jau pripažino JAV bei dauguma Europos Sąjungos valstybių, tačiau šešios jų - Malta, Rumunija, Slovakija, Ispanija, Graikija, Kipras - to padaryti neketina.
Naujos valstybės nepriklausomybei priešinasi Serbija, kuri Kosovą laiko savo kultūros ir religijos lopšiu, taip pat Rusija, Kinija. Pastarosios yra nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės.
Kosovo nepriklausomybei daugiausia priešinasi šalys, kuriose esama separatistinių judėjimų.
