Parlamentas antradienį po svarstymo pritarė atitinkamiems įstatymų projektams. Už Švedijos narystę Aljanse balsavo 115 Seimo narių ir vienas buvo prieš, dėl Suomijos narystės už balsavo 120 Seimo narių.
Trečiadienį numatytas galutinis balsavimas dėl Šiaurės Atlanto sutarties protokolų dėl Švedijos ir Suomijos prisijungimo ratifikavimo.
„Mūsų tarpe nėra reikalo aiškinti, kad Švedijos ir Suomijos narystė yra ypatingos svarbos įvykis visam NATO, ypatingai svarbus įvykis ir visam Baltijos regionui, Baltijos jūrai tampant NATO vidaus jūra“, – sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė konservatorė Laima Liucija Andrikienė.
Siekiant kuo greičiau priimti sprendimus dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie Aljanso liepos viduryje buvo sušaukta neeilinė Seimo sesija.
Prisijungimo protokolai įsigalios, kai visos NATO valstybės narės praneš Jungtinių Valstijų vyriausybei, kad jiems pritaria.
Tam įvykus, Aljanso generalinis sekretorius visų NATO narių vardu nusiųs Suomijos ir Švedijos vyriausybėms formalius kvietimus prisijungti prie organizacijos.
Suomija ir Švedija NATO narėmis taps savo prisijungimo dokumentų deponavimo JAV vyriausybei dieną, nurodoma Užsienio reikalų ministerijos parengtame projektų aiškinamajame dokumente.
Suomija ir Švedija pareiškė norą stoti į NATO Rusijai vasarį įsiveržus į Ukrainą.
