Antradienį po svarstymo pritarta Pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo papildymui, kuris žydų gelbėtojams suteiktų laisvės kovų dalyvio statusą bei tuo pačiu - teisę į valstybinę pensiją.
Už projektą po svarstymo balsavo 70 parlamentarų, 11 susilaikė. Dar liko vienas balsavimas dėl įstatymo papildymo priėmimo.
Šį projektą svarstę parlamentiniai Žmogaus teisių bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai projektui siūlė pritarti, tuo metu Biudžeto ir finansų komitetas - atmesti, teigdamas, kad „nėra tikslinga plėsti valstybinių pensijų gavėjų ratą“.
Ministrų kabinetas iš pradžių irgi buvo pasiūlęs Seimui kol kas nepriimti šio įstatymo dėl lėšų trūkumo, bet tokia Vyriausybės pozicija sulaukė pasmerkimo viešojoje erdvėje. Kritikai atkreipė dėmesį, kad valdžia rado lėšų kitąmet pakelti politikų ir valstybės tarnautojų algas, bet nesutinka paremti žmonių, kurie gynė lietuvių tautos garbę karo metais. Tuomet Vyriausybė projektą persvarstė ir jam pritarė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, holokausto aukų gelbėtojų valstybinėms pensijoms mokėti kasmet papildomai reikės apie 860 tūkst. litų.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, neretai talkinami vietos kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Karo metais buvo išgelbėti apie 8 tūkst. Lietuvos žydų, dar maždaug tiek pat liko gyvi, nes spėjo pasitraukti į Sovietų Sąjungos gilumą.
Izraelyje įsikūręs Holokausto studijų centras "Yad Vashem" už žydų gelbėjimą pasaulio teisuoliais yra pripažinęs 865 lietuvius, sąrašas nuolat pildomas.