Už tai balsavo 97 Seimo nariai, prieš buvo septyni ir susilaikė septyni parlamentarai.
Kad būtų panaikinta Seimo nario neliečiamybė, už tai turėjo balsuoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras.
Prieš Seimui priimant sprendimą V. Gapšys priekaištavo, kad parlamente į jo bylą žiūrima formaliai, paviršutiniškai. Argumentą, kad apsigins teisme, jis vadino silpnu, pseudoargumentu.
„Taip, teisme galima apsiginti, bet tai neatima Seimo pareigos dirbti kokybiškai ir išklausyti bei įvertinti argumentus. Taip, Seimas – ne teismas, bet tik visapusiškas aplinkybių įvertinimas gali būti teisingo sprendimo pagrindu, tad bandymas vien formaliai atsiriboti nuo klausimo rodo visišką paviršutiniškumą. Būtent tokį paviršutiniškumą pademonstravo ir mano klausimą nagrinėjusi Seimo komisija, kuri net neskyrė reikiamos valandos klausimui išdėstyti“, – sakė V. Gapšys.
Politikas tvirtino, kad teisėsaugininkai jį sekė bei klausėsi ne vieną mėnesį ir iki pat 2016 metų balandžio tvirtino, kad nėra pagrindo jo atžvilgiu pradėti ikiteisminio tyrimo.
„Tačiau vėliau tai nesutrukdė man pateikti įtarimus už laikotarpį nuo 2015 metų rugsėjo iki 2016 metų sausio. (...) Ar tai nenulėmė jokie politiniai motyvai? Būtent to komisija ir nesiryžo aiškintis“, – tvirtino „darbietis“.
Tuo metu Seimo narys Vytautas Bakas balsavimą dėl V. Gapšio teisinio imuniteto vadino egzaminu parlamentui.
„Ar norėtume gyventi Lietuvoje, kur politikai savo mandatu naudojasi asmeniniam praturtėjimui, kad tie, kurie prisideda, prie visuomenės atskirties didinimo, skurdinimo, apgaudinėjimo, kad būtų neliečiami? Manau, kad už mandato dangstytis nereikėtų“, – sakė jis.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis panaikinti V. Gapšio imunitetą prašė, kad Vilniaus apygardos teisme toliau būtų galima nagrinėti vadinamąją politinės korupcijos bylą.
V. Gapšys šioje byloje teisiamas dėl prekybos poveikiu.
Seimo laikinoji tyrimo komisija siūlė parlamentarams tenkinti generalinio prokuroro prašymą leisti V. Gapšį traukti baudžiamojon atsakomybėn, nes politinio persekiojimo joje neįžvelgė.
Pats V. Gapšys per komisijos posėdį tvirtino, kad yra persekiojamas už Seimo nario veiklą.
„Aš vykdžiau Seimo nario veiklą ir esu už ją persekiojamas“, – liudydamas Seimo laikinajai komisijai tvirtino parlamentaras.
Posėdyje dalyvavęs Generalinės prokuratūros prokuroras Justas Laucius savo ruožtu informavo, kad nė vienoje šios bylos stadijoje nebuvo keliamas klausimas dėl politinio Seimo nario persekiojimo.
Pareigūno teigimu, V. Gapšys kaltinamas prekyba poveikiu, kad susitarė, pažadėjo ir priėmė 12,1 tūkst. eurų ir 15 tūkst. eurų trečiųjų asmenų naudai už tai pažadėdamas kyšio davėjui – buvusiam koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskui – paveikti kitus valstybės tarnautojus ir institucijas, kad jie priimtų koncernui naudingus sprendimus.
Vadinamojoje „MG Baltic“ korupcijos byloje yra epizodas, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis 2015–2016 metais, įtariama, iš viso davė 27,1 tūkst. eurų vertės kyšius tuometiniam Seimo nariui V. Gapšiui.
Teisėsauga teigia, kad už dalį šios sumos padarytos nuolaidos transliuojant Darbo partijos reklamą per koncernui priklausančias televizijas, kita dalis lėšų užmaskuota kaip parama viešajai įstaigai. Už tai, anot kaltintojų, V. Gapšys siekė paveikti Darbo partijos narius, valstybės pareigūnus, „Lietuvos geležinkelių“ valdybą, kad jie veiktų koncerno interesais.
Šioje baudžiamojoje byloje iš viso teisiami penki fiziniai ir trys juridiniai asmenys.
