Balsuodamas dėl šalies vadovės veto Seimas antradienį apsisprendė gruodžio pradžioje savo priimtas pataisas laikyti nepriimtomis. Už tai balsavo 87 Seimo nariai, 18 norėjo pataisas svarstyti iš naujo.
Pagal Seimo statutą, gavus prezidento veto Seimas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu.
Už prezidentės siūlymą laikyti pataisas nepriimtomis vienbalsiai balsavo konservatoriai ir liberalai, didžioji dalis „valstiečių“, dalis socialdemokratų, kurių didžioji frakcijos dalis nedalyvavo balsavime.
Už tai, kad pataisos būtų svarstomos iš naujo, balsavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija, keli „tvarkiečiai“ ir valstiečiai.
„Visuomenės informavimas yra viešasis interesas, todėl priimti pakeitimai yra neproporcingi ir atveria kelią ne geresnei žmogaus teisių garbės ir orumo apsaugai, bet platesniam ne tik žurnalistų, bet ir visų žmonių teisiniam persekiojimui už kritišką bet kokią forma pareikštą nuomonę“, – sakė veto Seime pristačiusi prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė.
Anot jos, Seimo anksčiau priimtas reguliavimas gali turėti „stiprų atgrasantį poveikį žiniasklaidai atlikti savo tiesioginę pareigą, t.y. informuoti visuomenę jai svarbiais klausimais, o taip pat visų piliečių konstitucinę teisę kritikuoti valstybės valdžios institucijas, nes sukuria prielaidas teismine tvarka persekioti visus, kurie išsako kritiką politikų ir viešų asmenų atžvilgiu“.
Prezidentė D.Grybauskaitė pirmadienį vetavo Civilinio kodekso pataisas dėl viešų asmenų įžeidimo.
Tokį sprendimą prezidentė priėmė po konsultacijų su teisininkais, žiniasklaidos savivaldos institucijų atstovais bei žurnalistais.
Seimas pataisas gruodžio 8 dieną priėmė argumentuodamas, kad įžeidimą išbraukus iš Baudžiamojo kodekso, už jį reikia numatyti civilinę atsakomybę. Žiniasklaidos atstovams užkliuvo, kad keičiant įstatymą atsisakyta išlygos, jog atsakomybė netaikoma, kai informacijos netikslumai atsiranda siekiant sąžiningai informuoti apie viešo asmens valstybinę ir visuomeninę veiklą.
Kai kurie politikai teigė, kad nerimas dėl žodžio laisvės yra nepagrįstas. Seimo narys konservatorius Stasys Šedbaras sakė, kad nuostata Vyriausybės iniciatyva įtraukta atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tad ji būtų taikoma bet kokiu atveju, o ribą tarp kritikos ir įžeidimo visada vertintų teismas. Jis balsavime dėl prezidentės veto nedalyvavo.
Po Civilinio kodekso veto - skirtingos nuomonės, ar užtenka apsaugos nuo įžeidimo
Po prezidentės veto Seimui atšaukus Civilinio kodekso pataisas, ekspertai laikosi skirtingų nuomonių, ar dabartinis įstatymas užtikrina galimybę gintis nuo įžeidimo teisme.
Dauguma politikų ir ekspertų sutaria, kad apsauga sąžiningai informaciją skelbiantiems žurnalistams ir kitiems asmenims Seimo pataisomis buvo panaikinta nepagrįstai.
Tačiau daugiau diskusijų kelia kita pataisa, kai formuluotė dėl įžeidimo iš Baudžiamojo kodekso perkelta į Civilinį kodeksą.
Vilniaus universiteto teisės profesorius Vytautas Mizaras teigia, kad Civilinis kodeksas šiuo metu tinkamai užtikrina galimybę reikalauti žalos atlyginimo dėl garbės pažeidimo, todėl pataisos nėra būtinos. Pasak jo, tą patvirtina ir teismų praktika.
Teisininko teigimu, klaidinga manyti, kad neįmanoma apsiginti tuo atveju, jeigu civilinė teisė, kaip kad baudžiamoji teisė, nenumato kokio nors atvejo. Pasak V.Mizaro, kodeksas įtvirtinta bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai, kad nepadarytum žalos savo veiksmu kitiems asmenims.
„Taigi, jeigu kokio nors specialaus atvejo nėra numatyta atskirose CK normose su specialiomis taisyklėmis, tai dar visada lieka minėta CK norma, kuri įtvirtina minėtąją rūpestingumo pareigą - elgtis taip, kad nepadarytum savo veiksmu žalos kitiems asmenims. Pažeidus šią pareigą, yra laikoma, kad atlikti neteisėti kalti veiksmai, ir jeigu jie sukėlė žalos, būtų pagrindas kalbėti apie galimą civilinę atsakomybę“, - BNS sakė VU teisės fakulteto Privatinės teisės katedros profesorius.
Jo teigimu, nors aptariamas straipsnis yra skirtas išimtinai duomenų paskleidimu padaryto garbės ir orumo pažeidimui, tai neužkerta kelio įrodinėti kitokiu būdu pažeidus asmens garbę ar orumą patirtos žalos.
„Jeigu kaip nors kitaip asmuo nerūpestingai elgėsi ir pažeidė asmens garbę, tai galima kreiptis dėl padarytos žalos atlyginimo, jeigu bus įrodomas pažeidimas ir juo sukelta žala, pagal minėtąją bendrąją deliktinės civilinės atsakomybės normą. Be to, Kodeksas numato ir galimybę reikalauti žalos, padarytos piktnaudžiaujant savo teisėmis, atlyginimo“, - kalbėjo V.Mizaras.
Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė – Tiumenevienė rėmė formuluotę, kad „asmuo turi teisę teismo tvarka reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, jam padarytą dėl asmens garbės ir orumo pažeminimo bet kokia forma (raštu, žodžiu, veiksmu)“. Dabar teisė reikalauti žalos atlyginimo numatyta tais atvejais, kai paskleidžiami garbę ir orumą žeminantys tikrovės neatitinkantys duomenys.
Jos teigimu, įstatymą keisti reikėjo, kai buvo panaikinta baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą.
„Mūsų pozicija buvo tokia, kad su pirmąja dalimi sutikti, nes ji buvo derinta su mumis. Po to, kai buvo dekriminalizuotas įžeidimas, tai žmonėms neliko galimybių gintis nuo įžeidimo teisme. Dėl to ir buvo pasiūlytos Civilinio kodekso pataisos“, - BNS sakė inspektorė.
Ji žadėjo tokią poziciją išsakyti ir Vyriausybei.
