Seimas antradienį ėmėsi pertvarkyti nacionalinę energetikos bendrovę LEO LT. Priėmus Atominės elektrinės įstatymo pataisas valstybė šioje bendrovėje gautų 2/3 akcijų ir balsų.
Už tai po pateikimo balsavo 89 Seimo nariai, prieš 1, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta ir kitiems trims susijusiems įstatymų projektams.
Kad valstybės turima dalis padidėtų nuo dabar esančios, LEO LT akcininkų susirinkimas galėtų padidinti įstatinį bendrovės kapitalą arba pervertinti valstybės turtinį įnašą į LEO LT.
Pataisose numatytas ir strateginis investuotojas į atominę elektrinę - juridinis asmuo, finansuosiantis atominės elektrinės ir elektros perdavimo jungčių statybą, atominės elektrinės statytojas - valstybei priklausantis juridinis asmuo, kurio dalis akcijų gali būti perleidžiama strateginiam investuotojui ar strateginiams partneriams.
Elektros jungčių statytojas bus irgi valstybei priklausantis juridinis asmuo, kurio dalis akcijų taip pat gali būti perleidžiama strateginiam investuotojui ar partneriams.
Seimo plenariniame posėdyje nedalyvavęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas yra sakęs, kad padidinti valstybės dalį LEO LT galima dviem būdais: iš naujo įvertinti valstybės įnašą į bendrovę ir patikrinti, ar akcijų proporcijos atitinka vertę. Kitas būdas, ministro teigimu, yra valstybei įnešti papildomus įnašus į LEO LT kapitalą.
"Yra numatyti du keliai. Vienas kelias yra iš naujo įvertinti valstybės įnašą ir pagal tai patikrinti, ar proporcijos iš tikro atitinka vertę. Antras kelias - valstybė galėtų didinti savo dalį LEO LT kapitale iki dviejų trečdalių papildomais įnašais ir tada (...), vienu ar kitu keliu einant, būtų įgyvendintas Konstitucinio Teismo sprendimas, ir valstybė galėtų realizuoti savo galias valdydama turtą, priimdama reikiamus sprendimus ir įgyvendindama strateginius projektus, turėdama du trečdalius įstatiniame kapitale", - sakė A. Sekmokas.
Jis pridūrė, kad tai leistų atlikti ir visus kitus veiksmus, kurie valstybei būtų reikalingi - tai yra reorganizuoti, likviduoti ar tęsti LEO LT veiklą. A. Sekmokas taip pat neatmetė galimybės, kad didinant valstybės dalį į LEO LT gali būti įtrauktos Kauno hidroakumuliacinė elektrinė bei Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė. Be to, reiktų pervertinti LEO LT akcininkų įneštą turtą.
Išrinktosios Prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, geriausias sprendimas būtų taikus išsiskyrimas su LEO LT.
Seimas prie šių įstatymų žada grįžti liepos 9-ąją.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
