Solidžiausia dokumente įrašyta data – tai Lietuvos didžiojo kunigaikščio, Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio 600-osios gimimo metinės.
2027 m. bus minimos 250-osios grafiko, jėzuito, Žemaičių vyskupijos kanauninko Stanislovo Čerskio gimimo metinės.
1802 m. gimė karinis veikėjas, vienas iš 1831 m. sukilimo vadų Pranciškus Stanislovas Justinas Šemeta, rašytojas, keliautojas, etnografas Stanislovas Moravskis, geologas, etnologas, mineralogas Ignas Domeika. 2027 m. bus minimos 225-osios jų gimimo metinės.
Parlamentarai atkreipė dėmesį į poeto, vertėjo Mikelio Šapalo, 1863 m. sukilimo dalyvio, knygų leidėjo Jokūbo Geištoro 200-ąsias gimimo metines.
2027 m. bus minimos 175-osios dramaturgo, publicisto ir lietuviškos spaudos platintojo Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio, Mažosios Lietuvos tautosakos rinkėjo, kalbininko Kristupo Jurkšaičio, archeologo, dailininko Tado Daugirdo gimimo metinės.
Prieš 150 metus gimė 5 Lietuvai nusipelniusios asmenybės. Tai rašytoja, pedagogė Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, architektas ir skulptorius Antanas Vivulskis, III Lietuvos Seimo narys, knygnešys, valstybės veikėjas Ignas Lapinskas, pedagogas, lietuviškosios spaudos platintojas, priklausęs slaptai „Sietyno" organizacijai, mokyklinių vadovėlių autorius Mečislovas Vasiliauskas, Steigiamojo Seimo narys, lietuvių visuomenės veikėjas, katalikų kunigas Povilas Dogelis.
Seimas rezoliucijoje atkreipė dėmesį ir į prieš 125 metus gimusias įžymybes. 1902 m. gimė kalbininkas, eksperimentines fonetikos pradininkas Lietuvoje Antanas Salys, poetas, vertėjas, žurnalistas Juozas Tysliava, istorikė ir pedagogė Ona Maksimaitienė-Girčytė, žurnalistas, redaktorius ir rašytojas Juozas Keliuotis.
1927 m. gimė literatūros ir meno tyrinėtoja Irena Kostkevičiūtė, poetas, pedagogas, vertėjas, dainų tekstų autorius Antanas Saulynas, dailininkas, grafikas, rašytojas Algirdas Steponavičius, edukologas Vytautas Šernas, gamtininkas, zoologas, pedagogas Ričardas Kazlauskas. 2027 m. bus minimos 100-osios jų gimimo metinės.
Dėmesio centre – prieš 500 metų vykęs mūšis, mitingas prie A.Mickevičiaus paminklo Vilniuje
Prie valstybei svarbių įvykių, įvykusių prieš 500 metų, Seimas priskyrė 1527 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Krymo totorių kariuomenių Olšanicos mūšį.
1627 m. lapkričio 28 d. įvyko vienas didžiausių Abiejų Tautų Respublikos jūrų mūšių – Olyvos mūšis. 2027 m. minėsime jo 400 metų jubiliejų.
Seimas atkreipė dėmesį į svarbius Lietuvai prieš 100 metų buvusius įvykius. 1927 m. buvo įkurta Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga. Rašytojo Antano Vienuolio–Žukausko pastangomis Anykščiuose buvo atvertas pirmasis memorialinis muziejus Lietuvoje, skirtas poetui, Biblijos vertėjui, vyskupui Antanui Baranauskui. Taip pat buvo pradėtas kurti ir plėtoti žymių asmenybių memorialinių muziejų tinklas. Kaune buvo įkurtas Lietuvos aeroklubas, atsirado Lietuvių tautininkų sąjungos jaunimo organizacija „Jaunoji Lietuva“, įkurta pirmoji Lietuvoje aklųjų švietimo įstaiga – Kauno aklųjų institutas.
1947 m. gegužės 1 d. buvo įkurta Algimanto apygarda. 2027 m. bus minima 80-oji Aukštaitijoje kovojusių partizanų prieš sovietų okupacinį režimą apygardos sukaktis.
Dar du svarbūs įvykiai, atsidūrę politikų dėmesio centre, įvyko prieš 40 metų. 1987 m. rugpjūčio 23 d. prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje įvyko pirmasis mitingas, kuriame buvo viešai pasmerktas Molotovo-Ribentropo paktas bei jo slaptieji protokolai ir pareikalauta Lietuvos nepriklausomybės. 1987 m. taip pat įvyko pirmasis Roko maršas per Lietuvą, laikomas Dainuojančios revoliucijos pradžia.
Seimas savo dokumente pabrėžia, kad 2007 m. gruodžio 13 d. Europos Sąjungos (ES) 27 valstybių ar vyriausybių vadovai pasirašė Lisabonos sutartį, pagal kuria ES tapo vientisu teisiniu dariniu. 2027 m. bus minimos 20-osios šios sutarties pasirašymo metinės.
Lapkričio 5 d. už rezoliuciją dėl 2027-aisiais minimų Lietuvai svarbių įvykių ir asmenybių sukakčių balsavo 67 Seimo nariai, susilaikė 2 parlamentarai.
ELTA primena, kad šių metų spalio 15 d. Seimas savo nutarimu 2027- uosius metus paskelbė poeto, diplomato Oskaro Milašiaus, Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio ir Lietuvos ir Šventojo Sosto konkordato bei trijų nepalūžusių moterų Dalios Grinkevičiūtės, Lidijos Meškaitytės ir Liūnės Sutemos metais.
