Sekmadienį istorinėje Seimo Kovo 11-osios salėje iškilmingas paminėta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.
Posėdyje dalyvavo Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis, Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo deputatai - Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės nariai, Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ir kiti Vyriausybės nariai, Seimo nariai, Konstitucinio Teismo Pirmininkas ir teisėjai, kitų teismų pirmininkai, Europos Parlamento nariai ir kiti garbingi svečiai.
Posėdžio dalyviai tylos minute pagerbė šviesų atminimą žmonių, kovojusių už laisvę ir nesulaukusių šios dienos.
Minėjime kalbėjusi krašto apsaugos ministrė, Nepriklausomybės akto signatarė Rasa Juknevičienė apgailestavo, kad Kovo 11-ąją pasitikome su rimtų negalių teisėsaugoje paūmėjimu, ir tai ją labai liūdina.
„Šią Kovo 11-ąją pasitikome su rimtų negalių mūsų teisėsaugoje, specialiosiose tarnybose paūmėjimu. Įsisenėjusi sisteminė liga nėra gydoma iš esmės, todėl jos padariniai vėl, kaip ir po Valstybės saugumo departamento tyrimo 2007 m., labai rimti. Ir taip menkas piliečių pasitikėjimas valstybe, jos institucijomis gali priartėti prie visiškos nevilties. Dauguma žmonių nesupranta, kas vyksta. Žiniasklaidoje - vėl operatyvinės informacijos lavina, televizijose - politikai ir visuomenės veikėjai su savo tiesomis ir paslaptimis, o žmogus kitapus ekrano - su vieninteliu klausimu: kas vyksta valstybėje? Vėl sąmokslų teorijos, įžeidinėjimai nesirenkant žodžių, arogancija ir demagogija. Toks paveikslas labai liūdina“, - sekmadienį iškilmingame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime Seime sakė R. Juknevičienė.
Seimo narys, Nepriklausomybės akto signataras Vidmantas Žiemelis apgailestavo, kad Lietuvai nepavyko išvengti daugelio klaidų, tarp kurių paminėjo ir banko „Snoras“ nacionalizavimą.
„Užsienio investuotojus bei šalies piliečius suglumino ir praėjusių metų abejotinas politinis sprendimas nacionalizuoti problemų turėjusį “Snoro„ banką. Ypač nustebino jo veiklos sustabdymas, net jei šiam bankui grėsė bankrotas, praleista unikali proga teisiniu vakarietišku keliu, neužkraunant mokesčių mokėtojams milijardinių nuostolių, pakeisti probleminio banko savininkus ar jo pagrindu įsteigti valstybinį komercinį banką su puikia mažmeninio tinklo infrastruktūra. O gal dar galima tai padaryti?“, - kalbėdamas iškilmingame minėjime iš istorinės Kovo 11-osios salės svarstė V. Žiemelis.
Jo nuomone, privalome stabdyti grėsmingai išaugusią didžiųjų bankų monopoliją, kuri slopina šalies rinkos kreditavimą, išvesdama iš šalies milijardinius išteklius.
Sveikindamas su visų mūsų Lietuvos atkūrimo švente, jis kvietė nenusivilti atkurta Nepriklausoma Lietuva.
„Kovo 11-osios bendrapiliečiai, kai nusiviliame savo pačių rinktais atstovais, prašau, nenusivilkime su pasitikėjimu ir meile atkurta Nepriklausoma Lietuva. Ji savo gebėjimus įrodė 1990 metais. O šiandien turime tiek, kiek sugebėjome sukurti. Tikiu Lietuva ir mūsų darbščia tauta“, - tvirtino V. Žiemelis.
Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas, Sąjūdžio dalyvis Mahiras Gamzajevas teigė didžiausiu praradimu laikąs tai, kad Lietuvoje nuo Nepriklausomybės atkūrimo, deja, galutinai nesubrendo atvira pilietinė visuomenė.
„Mums nepavyksta išlaikyti lietuvių ir visų čia gyvenančių tautų bendrystės ir atsakomybės jausmo, kuris Atgimimo metais įkvėpė ir suteikė jėgų visai Lietuvai. Taip, mes esame nepanašūs ir skirtingi: esame įvairiakalbiai, turintys savo papročius bei tradicijas, nevienodai galvojantys, gal ir skirtingai suvokiantys žmogaus teises ir pilietines pareigas. Tačiau mus turi suvienyti vienas vardiklis - tai Lietuva. Ji bus tvirta ir saugi tik tada, kuomet mūsų pagarba Lietuvai bus didesnė už mūsų skirtumus. Čia mūsų namai, čia mūsų visų valstybė, čia mūsų lūkesčių ir svajonių įgyvendinimo žemė, todėl ir toliau būkime kartu kurdami Lietuvos ateitį“,- sakė M. Gamzajevas.
Jis ragino kiek įmanoma dažniau laimėti nors mažytį Žalgirio mūšį už save ir savo valstybę. „Todėl mes visi - lietuviai ir šalies tautinės bendrijos - visada turime savyje puoselėti Baltijos kelio dvasią, Sausio 13-osios stiprybę, ir kiek įmanoma dažniau laimėti nors mažytį Žalgirio mūšį už save, savo bendruomenę ir savo valstybę, kad 1990 m. kovo 11-osios teikiamos viltys bei galimybės ir toliau taptų gražia tikrove“, - sakė M. Gamzajevas.
Moralios politikos ilgesį savo kalboje akcentavo Sąjūdžio Seimo tarybos narys, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, rašytojas Marcelijus Martinaitis.
„Valstybė yra stiprinama žmonių atmintimi, veikimu, o ne vien pinigais, verslais, visokiais “imidžais„, kaip šiandien daugiausia apie tai kalbame. Mūsų sąmonėje įsigali tam tikri prestižo, lengvo gyvenimo, visuotino leistinumo įpročiai, cinizmas. O patriotizmo negalima uždaryti alaus dėžutėse, valstybė nėra restoranas, kuriame ateiname prasigyventi, pasistatyti pilaites, prabangiai gyventi. Užmirštame, kad dar vis esame Lietuvos žmonės“,- kalbėdamas iš istorinės Kovo 11-osios salės sakė rašytojas M. Martinaitis.
Apgailestaudamas dėl alkoholizmo ir „į lietuvišką griovį primėtytų bambalių“ Nepriklausomybės akto signataras, rašytojas Kazys Saja citavo Motiejų Valančių. „Mums labai trūksta Motiejaus Valančiaus, kuris garsiai ir įtaigiai pasakytų: “Mielosios mano avelės, juk tam mums ir duota galva, kad į antrą galą lapų nepribirtų", - sakė jis iš Seimo tribūnos.
Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis akcentavo mūsų atsakomybę už Kovo 11-osios išsaugojimą.
„Turime žvelgti vieni į kitus su meile ir šiandieną džiaugtis, nes mes dar esame ir dar daug ką galime padaryti, kad žmonės, čia gyvenantys, ir už Lietuvos ribos esantys mūsų tėvynainiai sakytų, štai Lietuva, tai yra mano tėvynė, mano namai, ir aš didžiuojuosi, kad šie namai manęs laukia, ir jie yra man brangūs“, - sakė M. Sabutis.
Pasibaigus minėjimui Nepriklausomybės aikštėje įvyko iškilminga Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija.
1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas priėmė Aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“, už kurį balsavo 124, susilaikė 6 deputatai.
Šiuo aktu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas, ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.
