Šiandien popiet Seimo plenariniame posėdyje turėjo būti jau trečią kartą nagrinėjamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininko Vytauto Greičiaus atleidimas iš pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui. Tačiau seimūnai ryte nusprendė išbraukti šio prezidento Valdo Adamkaus dekreto svarstymą.
Anot liberalsąjūdiečio Kęstučio Glavecko, toks sprendimas buvo priimtas Seimo seniūnų sueigoje. Oficiali parlamentui pateikta priežastis - sprendimą dėl V. Greičiaus atleidimo turėtų priimti jau kitos kadencijos Seimas.
Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas portalui „Balsas.lt“ sakė, kad seniūnų sueigoje vyko diskusija – kai kurie pageidavo, kad klausimas dėl V. Greičiaus atleidimo nebūtų nagrinėjamas iki rinkimų pabaigos. „Buvo pageidavimas atidėti vėlesniam laikui, arba galbūt iš viso naujam Seimui palikti priimti sprendimą. Argumentacijų nebuvo“, - aiškino Č. Juršėnas.
Seime šių metų liepą jau du kartus nepavyko atleisti V. Greičiaus.
Aklavietė ar diskusijų laukas?
Seimui nusprendus nepritarti V. Greičiaus atleidimui, dalis parlamentarų mano, kad bent artimiausiu metu V. Adamkus negalės siūlyti skirti naująjį vadovą, nes nėra iki galo sukomplektuotas teismas. Tokia kliūtis, dalies Seimo narių ir teisininkų nuomone, atsiranda, kai praėjusią savaitę buvo atleistas AT Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Marčiulionis, nes AT lieka nesukomplektuotas. Kol taip yra – AT vadovas negali būti skiriamas.
Prezidento patarėjas L. Bielinis sakė, jog jokios aklavietės tarp prezidento ir Seimo nėra. Esą egzistuoja tik „tam tikras diskusijų laukas”.
Į atsilaisvinančią A. Marčiulionio vietą teisėjas dar nėra numatytas, tačiau problemų dėl V. Greičiaus atleidimo, anot šalies vadovo, neturėtų iškilti. Pasak jo, turėtų būti taikoma rotacija, todėl vėl ketina siūlyti atleisti ilgametį AT pirmininką.
Per daug arogancijos ir per mažai bendradarbiavimo
Pristatant pirmąjį prezidento dekretą dėl V. Greičiaus atleidimo, parlamentarai teigė buvę nepatenkinti šalies vadovo patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkyte. Pastaroji tuomet pareiškė, kad Seimas išvis tegali balsuoti tik už V. Greičiaus atleidimą ir neturi jokio kito pasirinkimo. Kitaip esą pažeistų Konstituciją.
Reaguodami į tai, kai kurie parlamentarai sakė, kad parlamentaro mandatas yra laisvas ir Seimo nariai gali balsuoti, kaip tik jiems atrodo teisinga. Prezidentas savo ruožtu pareiškė, jog nesutikdamas atleisti V. Greičiaus Seimas pats save įsivarė teisinėn aklavietėn.
Pagal Konstituciją, AT pirmininką prezidento teikimu skiria ir atleidžia Seimas. Dėl šios priežasties parlamentarai diskusijoje dėl atleidimo pabrėžė, jog, nepaisant kadencijos trukmės, tik Seimas sprendžia, ar atleis V. Greičių, ar ne.
Argumentuodami, kodėl parlamentarai nesutiko atleisti V. Greičiaus, vasarą jie kritikavo V. Adamkų, kad šis prieš teikimą nesusitiko su frakcijomis ir nepateikė motyvų.
Dienraštis „Lietuvos žinios“, besiremdamas savo šaltiniais, pranešė, kad vyksta itin slaptos derybos, kuriomis siekiama žūtbūt paveikti vieną Seimo frakcijų, kurios nariai balsavo prieš V. Greičiaus atleidimą. Frakcija turi pakeisti savo poziciją: pritarti V. Greičiaus atleidimui ir paremti V. Adamkaus bei teisėjų klano favorito J. Prapiesčio kandidatūrą.
Vienas opozicinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderių Valentinas Mazuronis praėjusią savaitę sakė, jog sprendžiant dėl V. Greičiaus atleidimo ir toliau pasigendama prezidentūros noro bendradarbiauti su Seimu.
„Mes niekada nebuvome prieš prezidentą, bet pasisakome, jog pagal Konstituciją AT vadovo skyrimas bei atleidimas yra bendras tiek Seimo, tiek prezidentūros veiksmas. Kadangi iki šiol bendrų veiksmų nebuvo, buvo aiškiai pasakyta, kad Seimas tik privalo pakelti rankas, tai mums buvo nepriimtina“, – sakė V. Mazuronis, pridūręs, jog ankstesnieji dekretų teikimai vyko „iš pasipūtusios jėgos pozicijos“.
„Nemanau, kad nepasikeitus aplinkybėms, pasikeistų mūsų pozicija“, – pridūrė V. Mazuronis.
Naujasis kandidatas vertinamas prieštaringai
Papildomu motyvu priešintis V. Greičiaus atleidimui tapo ir prieštaringai vertinama Jono Prapiesčio, kurį V. Adamkus siūlo skirti naujuoju AT vadovu, kandidatūra. Birželio 26 d. Piliečių santalkos vardu Jonas Algirdas Kronkaitis išplatino viešą laišką šalies prezidentui, kuriame V. Adamkus yra raginamas prieš priimant galutinį sprendimą nuodugniai susipažinti su Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti surinkta medžiaga.
Laiške atkreipiamas dėmesys, kad 1992-1996 metais, J. Prapiesčiui vadovaujant Teisingumo ministerijai, Vyriausybė nesiėmė pakankamų priemonių, kad būtų apsaugotas viešasis interesas, ir taip buvo sudarytos sąlygos EBSW koncernui perimti daugiau nei pusantro šimto sėkmingai dirbusių šalies įmonių, kurios vėliau buvo sužlugdytos. J. Prapiesčio kompetencijoje tuomet buvo Vyriausybės priimamų teisės aktų peržiūrėjimas ir balsavimas už juos.
Po prezidento dekreto pasirašymo praėjusią savaitę konservatorių lyderis Andrius Kubilius teigė, kad V. Greičiaus atleidimas Seime įmanomas tik tuo atveju, jei prezidentas teiktų kitą kandidatą į AT vadovo postą.
******
V. Greičius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku buvo paskirtas Seimo 1999 m. liepos 8 d. nutarimu devyneriems metams.
Seimui nesutikus atleisti V. Greičiaus, taip ir liko neaiškus jo dabartinis statusas. Prezidento patarėja Aušra Rauličkytė ir dalis socialdemokratų teigia, kad, V. Greičiaus kadencijai pasibaigus, jis yra Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, tačiau neturi pirmininkui suteiktų įgaliojimų.
Tuo metu dalis Seimo narių laikosi nuomonės, kad V. Greičius tebėra visateisis AT pirmininkas.
