Seimas po pateikimo nepritarė Krašto apsaugos ministerijos teiktam nutarimo projektui, kuriuo siūloma sankcionuoti karių dalyvavimą tarptautinėse misijose iki 2010 metų pabaigos.
Nutarimo projektas Seimo narių balsų dauguma grąžintas tobulinti.
Kaip BNS ketvirtadienį sakė projektą teikęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, projektas bus tobulinamas ir teikiamas iš naujo svarstyti šioje pavasario sesijoje.
"Dirbsime su Seimo frakcijomis ir komitetais, išsamiau supažindindami parlamentarus su mūsų tikslais", - sakė J.Olekas.
Jo nuomone, nutarimo projektui po pateikimo nebuvo pritarta dėl to, kad posėdyje dalyvavo mažai parlamentarų, daugelis jų suabejojo dėl siūlymo rekordiškai ilgam laikui - trejiems metams - sankcionuoti misijas.
KAM siūlė nustatyti, kad tarptautinėse operacijose Balkanų, Centrinės ir Pietų Azijos, Centrinės ir Rytų Afrikos, Pietų Kaukazo bei Persijos įlankos regionuose dalyvautų 420 karių.
Pasak J.Oleko, šis karių skaičius nustatytas ir dabartiniame Seimo nutarime, sankcionuojančiame karių dalyvavimą tarptautinėse operacijose iki 2007 metų pabaigos.
Lietuvos kariai dalyvauja NATO vadovaujamoje Tarptautinių paramos saugumui pajėgų (ISAF) operacijoje Afganistane (137 kariai), daugianacionalinių pajėgų vykdomoje operacijoje Irake (58 kariai). Europos Sąjungos vadovaujamoje operacijoje (ALTHEA) Bosnijoje ir Hercegovinoje dalyvauja l karys, NATO vadovaujamoje operacijoje Kosove (KFOR) - 32 kariai.
Šiemet skelbta, kad metų antroje pusėje planuojama atšaukti karių būrį iš Irako, ten paliekant nedideles irakiečių karių mokymo pajėgas bei štabų karininkus. Be to, šiemet planuojama į antiteroristinę operaciją Pietų Afganistane siųsti Specialiųjų operacijų pajėgų eskadroną "Aitvaras" - maždaug 4 dešimtis specialiųjų operatorių.
Kaip sakė J.Olekas, projekte numatyta, kad Lietuva prisijungtų prie Jungtinių Tautų tarptautinių operacijų Centrinės ir Rytų Afrikos regione.
"Turiu pabrėžti, kad numatome tik mūsų štabų karininkų siuntimą į operacijų vadavietes Europoje, o ne kovinių dalinių siuntimą į Afriką", - sakė J.Olekas.
Lietuva 2005 metais buvo prisijungusi prie JT operacijos Sudane, deleguodama du karininkus į operacijos vadavietę Vokietijoje.
2002 metais prisijungdama prie JT Nuolatinės parengties greitojo reagavimo brigados (SHIRBRIG), Lietuva įsipareigojo dalyvauti tarptautinėse taikos palaikymo ir humanitarinėse misijose pasaulyje. Jungtinių Tautų Taikos palaikymo operacijų departamentas 2006 m. gruodį paprašė valstybių įnašo į planuojamą taikos palaikymo misiją Čade ir Centrinės Afrikos Respublikoje.
Šiuo metu SHIRBRIG Jungtinių operacijų centrui ir Jungtinių logistikos operacijų centrui yra priskirti 2 Lietuvos kariuomenės kariai - nenuolatiniai štabo karininkai.
J.Olekas neatmetė galimybės, kad Lietuvos kariai gali būti nusiųsti ir į teritorinių nesutarimų ir nesureguliuotų konfliktų Pietų Kaukaze vietas. Pietų Kaukaze veikia Jungtinių Tautų ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos, kurių narėmis yra Lietuva, misijos. Jei šios tarptautinės organizacijos imtųsi iniciatyvos spręsti Pietų Kaukazo problemas pagal kitokius, nei dabar suteikti, mandatus, Lietuvos karių dalyvavimui tarptautinėse operacijose šiame regione reikėtų atskiro Seimo nutarimo. Kadangi projekte karių dalyvavimą siūloma sankcionuoti iki 2010 m. gruodžio pabaigos, KAM siūlo nutarime įrašyti ir Pietų Kaukazo regioną.
Lietuvos karių dalyvavimas operacijose finansuojamas iš krašto apsaugos biudžeto lėšų. Preliminariais apskaičiavimais, papildomos išlaidos l planuojamam siųsti kariui metams sudarys vidutiniškai apie 144 tūkst. litų.
