Seimas pradėjo svarstyti Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno Algirdo Butkevičiaus Seimui pateiktas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kurias priėmus Lietuvoje būtų įvesti progresiniai mokesčiai.
(Papildyta 20.20) Pasak dalies politikos analitikų, progresinius mokesčius turi įsivedusios daugelis valstybių. Tokia sistema Skandinavijoje leido sukurti Gerovės valstybės principus, kur skirtumai tarp turtingųjų ir vargšų yra labai maži.
Ketvirtadienį po pateikimo už šias pataisas balsavo 39 Seimo nariai, 9 buvo prieš, 20 – susilaikė.
Jeigu Seimas pritartų, pajamos būtų apmokestinamos tokiais tarifais: metinių pajamų dalis, neviršijanti 48 tūkst. litų, apmokestinama 15 proc. tarifu; metinių pajamų dalis, viršijanti 48 tūkst. litų, bet neviršijanti 120 tūkst. litų, apmokestinama 33 proc. tarifu; metinių pajamų dalis, viršijanti 120 tūkst. litų, apmokestinama 40 proc. tarifu.
Pasak Seimo LSDP frakcijos seniūno A. Butkevičiaus, pagrindinis įstatymo projekto tikslas – mažinti socialinę atskirtį ir didinti viduriniąją klasę.
Socialdemokratų lyderis pastebi, kad, pavyzdžiui, 4200 litų pajamas gaunančiam Lietuvos gyventojui 33 proc. mokesčių tarifas bus taikomas tik 200 litų, o suma iki 4000 litų bus apmokestinama 15 proc. tarifu. Tai papildomai sudarys tik 66 litus.
Parlamentaro duomenimis, Lietuvoje tik 10 proc. gyventojų per mėnesį gauna daugiau kaip 4000 litų pajamų. Tuo tarpu iki 1000 litų per mėnesį uždirba 24 proc. Lietuvos gyventojų.
Įstatymo pataisomis siūloma į šią sistemą įtraukti ne tik darbo užmokestį, bet ir dividendus, taip pat apmokestinti pajamas, kurias gauna turtingiausi mūsų šalies gyventojai iš vertybinių popierių.
Anot A. Butkevičiaus, nei pensijoms, nei stipendijoms, nei socialinėms pašalpoms ši mokesčių sistema nebus taikoma.
LSDP pirmininkas atmeta argumentus, kad įvedus šiuos mokesčius bus pabaidyti užsienio investuotojai. Pasak socialdemokratų pirmininko, vienos didžiausių pasaulyje investicijų yra į Skandinaviją, kur jau dešimtmečius egzistuoja progresinių mokesčių tendencijos.
Tuo tarpu parlamentaras, Ekonomikos komiteto pirmininkas D. Budrys teigia, kad pats sumanymas neblogas, bet nesavalaikis. „Kai yra nemažas šešėlis, solidarumas nebus pasiektas. Gali nutikti taip, kad dalis darbuotojų bus apiforminti kaip užsienio konsultantai" – sakė politikas.
