Seimas nutarė nesikreipti į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Prezidento našlės rentos.
Už nutarimo projektą, kuriuo buvo siūloma kreiptis į KT, antradienį balsavo 35 Seimo nariai, 14 buvo prieš, 23 parlamentarai susilaikė.
39 parlamentarai balsavo už tai, kad toks kreipimasis būtų atmestas.
Kreipimosi iniciatoriai mano, kad Prezidento valstybinės rentos įstatyme nustatyta mirusio Lietuvos Prezidento sutuoktinio teisė gauti valstybinę našlių rentą ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos galimai prieštarauja Konstitucijai, konstituciniams socialinės darnos, teisingumo ir teisinės valstybės principams.
Parlamentarai norėjo sužinoti, ar tai, kad valstybinė renta skiriama Respublikos Prezidento našliui (našlei), nepaisant jo (jos) amžiaus, gaunamų pensijų ar nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų, neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams socialinės darnos, teisingumo bei teisinės valstybės principams.
Kreipimosi iniciatoriams kelia abejonių ir tai, jog šiuo metu nenustatyta, kad skiriant Respublikos Prezidento valstybinę našlių rentą turi būti atsižvelgiama į asmens turimą turtą, santuokos trukmę, asmens nuopelnus valstybei ir kitas sąlygas.
Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatyme numatyta, kad teisę gauti Respublikos Prezidento valstybinę našlių rentą turi mirusio Prezidento sutuoktinis Lietuvos Respublikos pilietis.
„Įstatymas nenustato, ar ši renta turėtų būti mokama asmeniui, kuris buvo sutuoktiniu Respublikos Prezidento pareigų vykdymo laikotarpiu, atliko atitinkamas valstybinio ir (ar) diplomatinio protokolo nustatytas funkcijas, ar sutuoktiniui, kuris juo tapo jau nutrūkus Respublikos Prezidento įgaliojimams“, – sakoma kreipimesi.
Vadovaujantis teisės aiškinimo sistemiškumo ir logiškumo principais, Respublikos Prezidento valstybinė našlių pensija kaip papildoma garantija, Seimo narių nuomone, turėtų būti skiriama tik tokiam sutuoktiniui, kuris turėjo sutuoktinio statusą Respublikos Prezidentui oficialiai einant šias pareigas bei jo įgaliojimų nutrūkimo (t. y. mirties) momentu.
„Taigi Prezidento valstybinės rentos įstatymo nuostata kelia pagrįstų abejonių, ar ji neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, teisingumo ir protingumo principams ta apimtimi, pagal kurią nėra teisiškai reglamentuota, kad norint gauti Respublikos Prezidento valstybinę našlių rentą būtinos dvi sąlygos: būti sutuoktiniu Respublikos Prezidento pareigų vykdymo laikotarpiu ir jo mirties momentu“, – sakoma kreipimosi į KT projekte.
Kreipimosi autorių nuomone, jeigu įstatymų leidėjas, nustatydamas rentą tik už asmens buvimą mirusio Prezidento šeimos nariu, neatsižvelgia į Konstitucijoje ir Prezidento įstatyme įtvirtintą Prezidento instituto ir Prezidento valstybinės rentos specifiką, valstybinę rentą pretenduojančio gauti asmens turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes, tokios rentos skyrimas ir mokėjimas tampa privilegija bei galimai pažeidžia konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir solidarumo principus.
„Teisinis reguliavimas, kai jokių valstybinių pareigų nėjusiam asmeniui iš valstybės biudžeto skiriama socialinė parama ir jos dydis yra siejamas su Prezidento valstybine renta, neatsižvelgiant į valstybinę rentą pretenduojančio asmens turtinę padėtį, t. y. socialinės paramos būtinumą, taip pat galimai prieštarauja konstituciniams asmenų lygiateisiškumo, socialinės darnos ir teisingumo principams“, – sakoma kreipimesi.
Kreipimosi į KT projektą Seimui teikė parlamentarai Stasys Šedbaras, Donatas Jankauskas, Artūras Melianas, Rima Baškienė, Erikas Tamašauskas, Virginija Baltraitienė, Remigijus Žemaitaitis, Algimantas Dumbrava.
