Valdantieji kaltina opoziciją manipuliuojant procedūromis, kad išgelbėtų M. Majausko postą, ir slaptame balsavime planuoja nedalyvauti.
Norint atleisti M. Majauską iš pareigų dėl nepasitikėjimo, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
Seimo pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma sako, kad frakcija nesureikšmina M. Majausko klausimo.
Konservatorius taip pat pažymi, kad M. Majauskui atlaikius balsavimą dėl nepasitikėjimo išlieka galimybė iš BFK vadovo pareigų atleisti kitais pagrindais, tam pakanka paprastos balsų daugumos.
„Mano manymu, M. Majausko klausimas viešojoje erdvėje gerokai išpūstas, mes taip jo nevertinam. (...) Nesiimam prognozuoti, koks čia bus tas rezultatas, bet kadangi yra daug abejonių dėl tos procedūros teisėtumo, mes greičiausiai nedalyvausim“, – pirmadienį BNS sakė J. Razma.
Jis teigė, kad nors atlaikyta nepasitikėjimo procedūra neleidžia jos kartoti tą pačią sesiją, išlieka galimybė M. Majauską atleisti, pavyzdžiui, performuojant visą komitetą.
„Rezultatas, kuris bus, nemanau kad turi kokios nors praktinės reikšmės sprendžiant galimą BFK pirmininko ar to komiteto sudėties pakeitimą, kuris nebūtinai turi vykti per nepasitikėjimo procedūras“, – pažymėjo konservatorius.
Nutarimo projektą dėl M. Majausko atleidimo iš BFK pirmininkų pareiškus jam nepasitikėjimą teikia opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė su dar 32 opozicijos parlamentarais.
Valdantieji teigia, jog taip opozicija siekia išsaugoti prieš Vyriausybės politiką ėjusį ir iš konservatorių partijos pašalintą M. Majauską komiteto pirmininko poste.
Jei M. Majauskas atlaikytų slaptą balsavimą dėl nepasitikėjimo, Seimo nariai negalėtų tos pačios sesijos metu reikalauti jį atleisti pakartotinai.
Pagal Seimo statutą, inicijuoti nepasitikėjimą Seimo pareigūnu gali ne mažiau kai 29 parlamentarai.
Nepasitikėjimo M. Majausku procedūrą inicijavusi A. Širinskienė laikosi pozicijos, kad parlamentaras į BFK pirmininkus paskirtas Seimo valia, todėl visas Seimas ir turėtų pasisakyti, ar jis gali toliau tęsti darbą.
„Iš esmės į tas pareigas jį paskyrė ne konservatorių partijos prezidiumas, bet visas Seimas balsavo, aš tame tarpe, dėl jo paskyrimo“, – BNS yra sakiusi A. Širinskienė.
M. Majauskas praėjusią savaitę buvo pašalintas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos, nes palaikė su Vyriausybe nederintą siūlymą visiems 2023-iesiems pratęsti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo sektoriui. Partijos prezidiumas taip pat yra pasiūlęs frakcijai deleguoti kitą BFK vadovą.
