• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimas antradienį planuoja balsuoti dėl Švietimo įstatymo pataisų, kurios nustatytų kriterijus bendrojo ugdymo programas vykdančioms mokykloms, priėmimo.

Seimas antradienį planuoja balsuoti dėl Švietimo įstatymo pataisų, kurios nustatytų kriterijus bendrojo ugdymo programas vykdančioms mokykloms, priėmimo.

REKLAMA

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pakeitimus parengė po Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo, kad dabartinė tvarka, kai mokyklų tinklo pertvarkos kriterijus nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai, nes pagrindiniai principai turi būti įtvirtinti Švietimo įstatyme.

Pataisomis norima nustatyti, kad mokinių skaičius valstybinės ir savivaldybės mokyklos klasėse turėtų atitikti leistiną mažiausią ar didžiausią mokinių skaičių, kurį nustatytų Vyriausybė, atsižvelgdama į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius.

Mokinių skaičius turėtų užtikrinti, kad, atsižvelgiant į mokyklos tipą, paskirtį, būtų sudaromos sąlygos užtikrinti užsienio kalbų, pasirenkamųjų dalykų, neformaliojo vaikų švietimo programų pasiūlą, tenkinančią mokinių ugdymosi poreikius.

REKLAMA
REKLAMA

Pataisos turėtų įsigalioti nuo 2024 metų sausio 1 dienos.

Opozicija kritikuoja ministerijos parengtus pakeitimus sakydama, kad pertvarkant mokyklų tinklą regionuose turi būti nustatyti ne tik kiekybiniai, bet ir kokybiniai kriterijai, kurių pasigenda. Opozicijos atstovai taip pat laikosi pozicijos, kad sprendimo galią dėl mokyklų privalo turėti jų steigėjos – savivaldybės.

REKLAMA

Buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė konservatorė Jurgita Šiugždinienė, kuriai vadovaujant ministerijai buvo parengtos pataisos, tvirtina, kad įstatymo pataisos įtvirtintų tiek kiekybinius, tiek kokybinius kriterijus. Pasak buvusios ministrės, esminis tikslas – kad visi vaikai turėtų lygias galimybės mokytis, nepriklausomai nuo jų gyvenamos vietos.

Per pataisų svarstymą ministrė teigė, kad iš aštuonių pataisomis nustatomų kriterijų du yra kokybiniai: vienas jų įpareigoja, kad mokykloje vykdomos programos turi atitikti bendrojo ugdymo planus, kitas – užtikrina mokymosi ir švietimo pagalbos teikimą.

Konstitucinis Teismas nutarime konstatavo, kad įstatyme turi būti nustatyti aiškūs kriterijai dėl savivaldos mokyklų tinklo formavimo, ir tik po to jie gali būti sukonkretinti Vyriausybės nustatytose taisyklėse. Šis nutarimas įsigalioja 2024 metų sausio 2 dieną, kad nesutriktų ugdymo procesas ir Seimas turėtų laiko pašalinti prieštaravimams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų